Kartais medžiotojai klausia gana paprasto, bet kartu ir teisiškai svarbaus klausimo. Sumedžiojus nedidelį medžiojamąjį gyvūną, pavyzdžiui, stirniuką ar jauną šerniuką, atrodo logiška žvėrieną apdoroti savo ūkyje ar namuose, kur yra vanduo, stogas ir patogios darbo sąlygos. Tačiau ar tai leidžia Lietuvos teisės aktai?
Į šį klausimą atsako teisės aktų portalas e-seimas (e-seimas.lrs.lt), aiškindamas galiojančių teisės aktų nuostatas.
Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 47 punktą kiekvienas medžioklės plotų naudotojas privalo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę arba apdorojimo patalpą ir gyvūninių atliekų duobę. Tik tokiose vietose turi būti dorojami sumedžioti žvėrys. Šios vietos turi atitikti veterinarinės priežiūros reikalavimus, o jų atitiktį patvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Be to, medžioti leidžiama tik tuose medžioklės plotuose, kurių naudotojai turi galiojančią pažymą, patvirtinančią, kad tokia aikštelė ir atliekų duobė įrengtos laikantis nustatytų reikalavimų. Jei klubas tokios aikštelės neturi, jis gali naudotis kito medžioklės plotų naudotojo aikštele, tačiau tokiu atveju turi būti sudaryta atitinkama sutartis.
Pažeidus šį reikalavimą taikoma administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį už tokį pažeidimą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 50 eurų.
Praktikoje situacija ne visada tokia paprasta. Nors medžiotojų klubai dažniausiai įsirengia pirminio apdorojimo aikšteles, jos kartais būna gana minimalios. Pasitaiko vietų be stogo, vandens ar patogios darbo vietos. Todėl blogomis oro sąlygomis dalis medžiotojų linkę žvėrį išdoroti namuose, kur sąlygos kur kas patogesnės ir higieniškesnės.
Vis dėlto net jei toks pažeidimas nelaikomas šiurkščiu, pakartotinis jo padarymas jau vertinamas griežčiau. Tokiu atveju bauda gali siekti nuo 90 iki 300 eurų, o tam tikrais atvejais gali būti konfiskuojamos naudojamos priemonės ar įrankiai, pavyzdžiui, peiliai ar net automobilis.
Svarbu suprasti ir kitą teisinę detalę. Pakartotiniai Medžioklės taisyklių pažeidimai kvalifikuojami itin griežtai pagal atitinkamas Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio dalis. Už tokius pažeidimus gali būti skiriamos gerokai didesnės baudos, siekiančios nuo 300 iki 2500 eurų. Be to, gali būti konfiskuoti įrankiai ar priemonės, pavyzdžiui, šautuvas ar automobilis, taip pat gali būti atimta teisė medžioti nuo vienų iki penkerių metų.
Dar daugiau aiškumo suteikia Dėl veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai. Pagal juos kanopinių gyvūnų dorojimas turi vykti tik specialiai įrengtoje ir patikrintoje aikštelėje medžioklės plotuose.
Šio dokumento 11 punktas aiškiai nustato, kad sumedžiotas medžiojamasis gyvūnas turi būti dorojamas tik aikštelėje, įrengtoje pagal nustatytus reikalavimus. Tai reiškia, kad tokia aikštelė turi būti įrengta medžioklės plotų naudotojo, patikrinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir atitikti sanitarinius reikalavimus.
Dar svarbesnis yra 12.2 punktas, kuris išskiria skirtingas gyvūnų grupes.
Kanopinių žvėrių atveju galioja aiški taisyklė. Pagal 12.2.1 punktą kanopiniai gyvūnai turi būti visiškai išdorojami pirminio apdorojimo aikštelėje. Tai reiškia, kad stirnos, elniai, briedžiai ar šernai turi būti visiškai išdorojami būtent tokioje aikštelėje medžioklės plotuose. Ten pat turi būti atskirtos ir netinkamos dalys bei jos tinkamai utilizuojamos atliekų duobėje.
Be to, sumedžiojus šerną privaloma paimti diafragmos mėginį trichineliozės tyrimui. Teritorijose, kuriose tai privaloma, taip pat atliekami tyrimai dėl afrikinio kiaulių maro.
Kitaip reglamentuojami smulkieji medžiojamieji gyvūnai. Pagal 12.2.2 punktą tokie gyvūnai gali būti dorojami ne tik aikštelėje, bet ir kitoje tam pritaikytoje vietoje. Tai reiškia, kad smulkesnius medžiojamuosius gyvūnus, pavyzdžiui, kiškius, lapes, usūrinius šunis ar medžiojamuosius paukščius, galima išdoroti ir namuose, jei atliekos tinkamai sutvarkomos.
Dokumentas taip pat nustato tam tikrus terminus ir temperatūros reikalavimus. Jei sumedžiotas gyvūnas neišdorojamas iš karto, tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 12 valandų. Po dorojimo kanopinių gyvūnų mėsa turi būti atvėsinta iki +7 °C, o smulkesnių gyvūnų iki +4 °C.
Todėl formaliai teisinga tvarka yra tokia. Kanopiniai žvėrys turi būti visiškai išdorojami medžioklės plotuose įrengtoje ir patvirtintoje pirminio apdorojimo aikštelėje, o tik po to jų mėsa gali būti vežama į namus. Tuo tarpu smulkesni medžiojamieji gyvūnai gali būti išdorojami ir kitose tinkamose vietose, pavyzdžiui, medžiotojo ūkyje ar namuose.
Vilki puola tamsoje, lūšis bando smaugti stirną, bet žmogus ją prisijaukinti. Miško naujienos #23
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
