Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą šių metų vasario pabaigoje pradžios žuvo tūkstančiai žmonių, o daugiau nei penki milijonai paliko Ukrainą, bėgdami nuo karo siaubo. Nors atsižvelgiant į šiuos protu nesuvokiamus nuostolius galėtų atrodyti veidmainiška kalbėti apie vietos gamtai padarytą žalą, vis dėlto negalima paneigti, kad tai taip pat vienas iš karo padarinių, su kuriais ukrainiečiams teks gyventi ilgą laiką.
Kyjivo nacionalinio universiteto Aplinkos studijų katedros asocijuotoji profesorė Olena Masliukivska atskleidžia, kad šiuos mėnesius duomenis apie gamtai padarytą žalą ekspertams teko rinkti slapčia, o tai gerokai apsunkino procesą. Tačiau nepaisant komplikacijų, jau pirmą mėnesį civiliai gyventojai ir mokslininkai surinko duomenų apie daugiau nei šimtą skirtingų incidentų.
Žinoma, visą nusikaltimų mastą bus galima apskaičiuoti tik po karo, bet jau dabar Ukrainos aplinkosaugininkai skaičiuoja, kad žalos gamtos ištekliams apimtys siekia mažiausiai 77 mln. JAV dolerių. Didelę dalį aplinkos taršos dalį sukėlė gamyklų, naftos produktais ir anglimis kūrenamų jėgainių, dujų vamzdynų bombardavimas, taip pat sprogimų sukelti nesuskaičiuojami laukinės gamtos gaisrai.
Šie duomenys ypač reikalingi norint užtikrinti galimybę vėlesnėje karo fazėje kreiptis į tarptautinius teismus ir išsiieškoti kompensaciją iš šalies agresorės.
Naujas žurnalo „Medžioklė“ numeris jau išėjo!
