Tekstas: Mindaugas Jablonskis
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (GŠKĮ), priimtas pagal 2017 metų Europos direktyvą bei papildytas Lietuvos policininkų ir medžioklės priešininkų pageidavimais, buvo vetuotas 2019 metų birželio 20 dieną tuometinės Prezidentės, siekiant, kad ginklų reguliavimas nors šiek tiek skatintų, o ne varžytų piliečių pasiryžimą ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
Lietuvos ginklų įstatymai neturėtų būti griežtesni, nei to reikalauja ES direktyvos, nes turimi ginklai sudaro prielaidas visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui Lietuvos valstybės užpuolimo atveju ir įgyvendinant Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalyje numatytą kiekvieno piliečio teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
Ginklų pavojingumo kategorijų aprašymą siūlome nustatyti analogiškai, kaip tai numatyta Direktyvoje (ES) 2017/853, nes Lietuva A ginklų kategoriją papildė taip, kad Lietuvoje vienodo pavojingumo kategorijai priskirtos karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai bei Europos civilinėje apyvartoje leidžiami templiniai ginklai (arbaletas, lankas), naktiniai taikikliai ir duslintuvai klausai saugoti ar Europoje civiliams parduodami pipirinių dujų balionėliai.
Direktyvoje (ES) 2017/853 yra toks pavojingumo kategorijų reguliavimas civilinėje apyvartoje: A kategorija – uždrausti šaunamieji ginklai, B kategorija – šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia leidimo, C kategorija – šaunamieji ir kiti ginklai, kuriuos reikia deklaruoti.
Lietuvai vertėtų grįžti prie ES nustatytų kategorijų turinio ir iš A kategorijos įstatyme išbraukti ES civilinėje apyvartoje esančius tokius ginklų priedėlius kaip duslintuvai, naktiniai taikikliai bei templinius ginklus (lankus ir arbaletus). Angliškas terminas firearm, vokiškas Feuerwaffen, prancūziškas armes à feu į lietuvių kalbą turėtų būti verčiamas ir vartojamas korektiškiau, senu lietuvišku terminu ugniaginklis, kurį savo laiku rašė Simonas Daukantas ir Antanas Smetona. Ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra atsakiusi, kad darybos požiūriu tipiškesnis būtų daiktavardis ugniaginklis (ugnies ginklas).
GŠKĮ aiškiai ir nedviprasmiškai, expressis verbis turėtų nurodyti, kad Konstitucijos 3 straipsnyje numatytu atveju niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
Kiekvienas pilietis turi teisę imtis bet kokios kategorijos ginklo, kuris piliečiui tapo teisėtai prieinamu dėl karo, okupacijos, nepaprastosios padėties, buvo perimtas ar atimtas iš priešo, remiantis Konstitucijos 3 straipsniu ar 142 straipsniu, ir, kol tęsiasi Konstitucijoje numatyta padėtis, automatiškai nustoja galioti atitinkamos GŠKĮ nuostatos.
Įstatyme nustatyta, kad nepaprastosios, karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys ir jų dalys paliekami teisę juos laikyti turintiems asmenims, išskyrus tuos atvejus, kai jie reikalingi ginkluotosioms pajėgoms ar yra informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms.
Nors Lietuvoje paskelbta nepaprastoji padėtis, tačiau nei Policijos departamentas, nei kitos institucijos neatsako, pagal kokią teisinę procedūrą bus nustatoma, kad „yra informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamų veikų darymui“. Ar ginklai gali būti policijos paimami remiantis tik žvalgybos duomenimis, bet nepradedant ikiteisminio tyrimo, nepareiškus įtarimo, netaikant jokių kardomųjų priemonių? Bet koks daiktas gali būti panaudotas nusikalstamų veikų darymui, todėl terminas „yra informacijos“ keistinas Baudžiamojo kodekso 21 straipsnyje numatytu terminu „rengimasis padaryti nusikaltimą“: priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas.
Ekstra video #12. Suteikiame Ukrainai programinę įrangą, technologijas ir kitą pagalbą!
Pagal Medžioklės įstatymo 5 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Medžioklinių ginklų apyvartos taisykles, todėl GŠKĮ neturėtų atlikti medžioklės reguliavimo už Vyriausybę. Iki šiol medžioklinių ginklų apyvartos reguliavimą pagal GŠKĮ atlikdavo Seimas arba aplinkos ministras per Medžioklės taisykles, nors Medžioklinių ginklų apyvarta yra ir galėtų būti Vyriausybės kompetencija. Kai aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo nuo 2022 metų būtų įteisinta medžioklė lankais, Seime „lankai ir gyvūnų teisės“ tapo svarbiausia tema Lietuvoje.
Rusijai pradėjus plataus masto atvirą karą prieš Ukrainą, tikėtina, sumažės medžiotojų ir kitų ginkluotų piliečių persekiojimas, inspiruotas priešiškų Lietuvai užsienio jėgų, o ginklų apyvarta bus pagaliau tinkamai reglamentuota ir Lietuvoje bus pradėta pasitikėti savo medžiotojais ir ginkluotais piliečiais.
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
