Kiekvieną rudenį, kai dienos trumpėja, o keliai vis dažniau skęsta tamsoje ir rūke, vairuotojams tenka susidurti su padidėjusia rizika – laukiniais gyvūnais, išbėgančiais į važiuojamąją dalį. Šis pavojus kasmet kartojasi, tačiau naujausia statistika rodo, kad susidūrimų skaičius su laukiniais žvėrimis Lietuvoje ne tik nemažėja, bet ir auga.
Lietuvos policijos duomenimis, 2025 metų pirmąjį pusmetį šalies keliuose užregistruota 2902 eismo įvykiai, kuriuos sukėlė laukiniai gyvūnai. Tai reikšmingai daugiau nei prieš keletą metų – pavyzdžiui, 2017-aisiais tokių susidūrimų buvo vos 2422, o 2024 metais jų skaičius viršijo 6800. Policijos pareigūnai pastebi, kad susidūrimai su gyvūnais sudaro vis didesnę dalį visų kelių eismo įvykių ir kai kuriais mėnesiais siekia net ketvirtadalį visų registruotų atvejų.
Apdraustųjų statistika liudija tą pačią tendenciją. Draudimo bendrovė Lietuvos draudimas per praėjusius metus išmokėjo daugiau kaip 4,2 milijono eurų kompensacijų už automobilių susidūrimus su laukiniais gyvūnais. Vidutinė žala vienam atvejui siekė apie 2400 eurų, o kai transporto priemonė trenkėsi į briedį ar elnią, nuostoliai dažnai viršijo 5000 eurų. Kiti draudikai, tokie kaip BTA ir Gjensidige, taip pat fiksuoja maždaug 5 procentų tokių įvykių augimą šiais metais, lyginant su praėjusiais.
Laukiniai gyvūnai vis dažniau pasiekia miestus
Specialistai perspėja, kad atsargūs turėtų būti ne tik priemiesčių, bet ir miestų vairuotojai – laukiniai žvėrys čia lankosi vis dažniau. Gyvūnai traukia į urbanizuotas teritorijas ieškodami maisto, o plečiantis miestams jų buveinės vis labiau persidengia su žmonių gyvenamomis vietomis. Todėl stirnos, lapės ar net briedžiai jau seniai nebėra tik miškų gyventojai – juos vis dažniau galima sutikti ir miesto ribose.
Aplinkosaugos specialistai pastebi, kad miestų pakraščiuose dažniausiai pasirodo stirnos ir maisto ieškančios lapės, kurias vilioja šiukšlių konteineriai ar lengvai prieinami maisto šaltiniai. Anot jų, automobilių susidūrimai su laukiniais gyvūnais šiandien nebėra vien atokių kelių problema.
Tokie įvykiai fiksuojami ir miestuose, ypač gatvėse, kur leidžiamas greitis viršija 70 km/h. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Geležinio Vilko gatvėje Vilniuje 2022 metais įvykęs susidūrimas su briedžiu, po kurio medikų pagalbos prireikė dviem vaikams, o automobilis buvo visiškai sudaužytas.
Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią pavojų kelia netikėtas laukinio gyvūno elgesys. Patekę į judrią aplinką, jie patiria stresą ir elgiasi neprognozuojamai – vieni sustingsta vietoje, kiti staiga šoka į kelią ar bėga zigzagais. Stirnos ypač dažnai nesugeba įvertinti automobilio greičio ir iššoka priešais važiuojančią transporto priemonę, o naktį dėl riboto matomumo gyvūnai orientuojasi dar prasčiau.
Todėl vairuotojams, net važiuojantiems miestuose, patariama neprarasti budrumo, ypač tamsiuoju paros metu ar šalia žaliosios zonos – čia pavojus gali pasirodyti tiesiog iš krūmų.
Pavojingas rudens metas
Ruduo ir žiemos pradžia – laikotarpis, kai laukiniai žvėrys migruoja ir ieško maisto ar poros, todėl vis dažniau kerta kelius. Spalis ir lapkritis tradiciškai yra mėnesiai, kai susidūrimų su gyvūnais skaičius išauga beveik dvigubai. Tamsa, rūkas, šlapia kelio danga ir sutrumpėjęs matomumo laikas sukuria sąlygas, kuriose vairuotojui belieka sekundės dalys reakcijai.
Rugsėjį pavojingiausi tampa elniai ir briedžiai, kuriems tuo metu vyksta ruja – tai metas, kai šie dideli žvėrys praranda budrumą ir dažnai pasirodo netikėtose vietose, įskaitant kelius. Artėjant žiemai, prie šios grupės prisideda ir stirnos, kurios rudenį pradeda telktis į didesnius būrius. Tokie būriai, staiga kirtę kelią, tampa itin pavojingi net ir patyrusiam vairuotojui.
Tuo metu briedžiai, pasibaigus rujai, traukiasi giliau į miškus, todėl susidūrimų su jais šiek tiek sumažėja. Vis dėlto verta prisiminti, kad Lietuvoje dar yra vietovių, kur šernų populiacija išlieka tanki. Šie gyvūnai, ypač jei juda dideliais būriais, taip pat kelia rimtą grėsmę – net ir mažesnis šernas gali visiškai sugadinti automobilio priekį.
Nereikėtų nuvertinti ir lapių, kurios dažnai pasirodo kelyje netikėtai. Jos linkusios iššokti prieš automobilį paskutinę akimirką, o ypač pavojinga, kai tuo metu viena kitai priešais važiuoja dvi transporto priemonės. Tokiomis sąlygomis nė vienas vairuotojas nebeturi galimybės išvengti susidūrimo, o situacija gali tapti pavojinga tiek žmonėms, tiek gyvūnams.
Rudenį Lietuvos keliai tampa ne tik slidūs, bet ir gyvesni – tiesiogine to žodžio prasme. Todėl šiuo metu svarbiausia – atsargumas, kantrybė ir supratimas, kad miško gyventojai nėra eismo priešai, o tik jo netyčiniai dalyviai.
Neįtikėtinas vaizdas pasienyje, barsuko pergalė ir šokiai griovyje. Miško (vilkų) naujienos #15
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
