Patirtis

Šernų medžioklė. Tykant0


Arturas Pencis
Arturas Pencis
Nuotrauka: iš archyvo

Medžioklė tykant galima ir miške, ir lauke. Miške šernų galima laukti ryte ar vakare jų reguliariuose judėjimo takuose, taip pat viliojimo vietoje, kur šernams padėta pašaro. Kai kuriuose medžioklės plotuose nėra laukų, tad specialios šėrimo vietos šernams yra vienintelė galimybė medžioti šernus tykant. Laukuose paprastai intensyviausiai medžiojama vasarą, siekiant išvengti žalos.

Šiam medžioklės būdui geriausiai praverčia bokšteliai – tiek stacionarūs, tiek mobilūs, priklausomai nuo situacijos ir galimybių. Bokštelis turi būti patogus ir tylus, kad šernai nenujaustų, jog kažkas juos stebi. Taip pat pravers ir paprastos kopėčios, lipynė ar kilnojama sėdynė. Tykoti galima ir ant žemės, bet tada matomumas bus komplikuotas.

Be laukų ir viliojimo vietų medžioti įmanoma ir įrengiant specialius šėrimo laukelius, kurie puikiai tiks mažinant šernų žalą žemės ūkio pasėliams. Medžioklė tykant turi kelis privalumus. Pirma, joje galima įvertinti gyvūnus – pasirinkti, ką reikėtų medžioti, taip pat ji tiks tamsiuoju paros metu, pavyzdžiui, snieguotą skaisčios mėnesienos naktį. Sunkesnė užduotis įvertinti medžiotinus šernus javų lauke, kai neretai matosi tik suaugusių šernų nugaros.

Tada padaroma daugiausia klaidų, sumedžiojant suaugusią šernę su jaunikliais. Yra kelios sąlygos, kurių verta laikytis, norint nesuklysti. Pirma, saugiausia yra šauti į mažiausią iš būrio, nekalbant apie jauniklius. Yra didelė tikimybė, kad kaimenėje mažiausias bus pernykštis šernas. Šernės su jaunikliais dar vasaros viduryje nebus visiškai pakeitusios kailio – neretai jos turi ilgus šerius ant ausų ir kupros.

Trečia, užtikrintai medžiotinas yra tas individas, kurį iš būrio bando išvaryti – tai greičiausiai bus pernykštis šerniukas. Viena vertus, jį reikėtų patausoti, siekiant išauginti trofėjų, tačiau, norint apsaugoti laukus, šaunant į jį nebus sumedžiota šernė su jaunikliais.

Kur taikytis. Paskui šerno kraujo pėdsaką

Piešinys: Kataryna Šterna

Medžioklėje tykant, ypač viliojimo vietose, laimikiui gauti galima panaudoti kelis triukus. Šernams miškas yra namai, ir jie labai gerai žino, kas ten vyksta. Būna aplinkybių, kai praktiškai neįmanoma visiškai tyliai patekti į medžioklės bokštelį. Jeigu kaimenė ateina į viliojimo vietą, šernas ar dominuojanti šernė gali praeiti palei bokštelį, kad įsitikintų, ar viskas saugu, ir dažnai medžiotojas išgirsta tik kaip nulūžta kokia šakelė, gyvūnų visiškai nematydamas.

Pasitaiko ir taip, kad sėdi bokštelyje ir girdi, kaip netoli krūmuose siaučia šernai, bet į lauką iš miško jie neina. Būna netgi taip, kad patyręs šernas kur nors netoli krūmuose prigula ir laukia, kada pagaliau žmogus nueis šalin. Šiuo atveju galima sėkmingai panaudoti du triukus. Pirma, galima į bokštelį nueiti dviese, pasėdėti kartu kokį pusvalandį, paplepėti, ir tada vienas iš medžiotojų išeina. Šernai skaičiuoti nemoka, ir jie galvos, kad nieko nebėra ir galima eiti smaguriauti.

Tokiu būdu ne kartą apgauti net patyrę gyvūnai. Kita versija: galima tiesiog pasėdėti bokštelyje, išgerti arbatos, o paskui nulipti ir nueiti. Po kurio laiko, vidutiniškai po 20–30 minučių, galima patyliukais grįžti atgal. Didelė tikimybė, kad šernai bus pamiršę atsargumą ir laimingai vaišinsis. Šis būdas bus efektyvus tada, kai žinote, jog netoliese tikrai yra šernų. Neretai medžiotojai skundžiasi, kad vos išeina namo, miško kamera atsiunčia pranešimą, jog atėjo šernų. Tai labai paprasta – žvėrys tiesiog žinojo, kad kažkas sėdi bokštelyje.

Medžioklės tykant pliusai:
– galima įvertinti gyvūnus,
– galima medžioti ir miške, ir lauke,
– į bokštelį galima pasiimti šunį, vaikus ar draugą,
– galima fotografuoti gamtą.

Susiję straipsniai

Medžioklės tykant minusai:
– reikia kantrybės,
– reikia bokštelio ar lipynės, kad sėdėti būtų patogu,
– reikia kolektyvo pagalbos sumedžiojus šerną.

Naujas žurnalo „Medžioklė“ numeris jau išėjo!

LA.lv