Tekstas: Janis Zandbergas
Praeitame numeryje kalbėjau apie nuleistuko spūdį ir kaip pagerinti tikslumą, sutelkiant dėmesį į šį šaudymo technikos niuansą. Šį kartą – apie ginklo pasidėjimą ir veiksnius, kurie turi įtakos jo laikymui prieš ir per šūvį. Taip pat apžvelgsiu, kokie požymiai rodo, kad ginklas savininkui gerai tinka.
Su kiekvienu nauju ginklu medžiotojas susipažįsta jį pasidėdamas ant peties ir nusitaikydamas į menamą tašką. Dažniausiai tai vyksta medžioklės reikmenų parduotuvėje prie lentynos, kai pardavėjas, trumpai pasikalbėjęs su potencialiu pirkėju ir patikrinęs dokumentus, duoda medžiotojui ginklą „pasimatuoti“.
Per kelias akimirkas potencialus pirkėjas, laikydamas ginklą rankose, įvertina jo svorį, medienos kokybę ir ergonomines savybes. O tada svarbiausias dalykas – nukreipęs vamzdį saugia kryptimi, jis pasideda ginklą taip, tarsi ruoštųsi šauti. Pagrindinis šio veiksmo tikslas – pajusti, ar ginklas „krenta“, ir įsitikinti, kad jo techniniai parametrai atitinka šaulio fizines savybes ir pageidavimus.
Dažniausiai tai lemiamas momentas, per kurį nusprendžiama, ar konkretų ginklą pirkti. Ginklų gamintojai labai gerai suvokia pirmo įspūdžio svarbą, todėl medžiokliniai ginklai paprastai gaminami taip, kad tiktų visiems. Čia ir prasideda povandeninių srovių zona, kurioje reikia orientuotis ir suprasti, ko dar reikės, kad ginklas iš tikrųjų tiktų idealiai.
Ginklai su reguliuojamomis detalėmis, pavyzdžiui, buožės pailginimu ar pažande, paprastai yra brangesni, įprastai tokios ekstros dedamos į sportinius ginklus. Kiekviena ginkle įmontuota ar prie jo pridėta detalė padidina ne tik jo svorį, bet ir kainą. Kita vertus, šios detalės turi įtakos ir šūvio tikslumui bei komfortui: per didelis smūgis į petį, pataikymo vietos skirtumas nuo ginklo prišaudymo vietos, noras tempti kaklą, susigūžti ar kaip kitaip nereikalingai apkrauti kūną taikantis yra požymiai, kad ginklą reikia pritaikyti.
Laimė, beveik visose medžioklės reikmenų parduotuvėse yra šiai problemai spręsti reikalinga įranga. Keletą gaminių galima tiesiog uždėti, pririšti ar kitaip pritvirtinti prie ginklo, o kai kuriems reikia profesionalios pagalbos ir kartais net labai sudėtingų įrankių, bet šį kartą ne apie tai.
Ginklo laikymas ir tinkamas pasidėjimas yra tikslaus šūvio pagrindas. Tiksliai iššauti bent kartą gyvenime pavyko kiekvienam. Pagrindinė problema – tikslų šūvį reikia mokėti iš karto pakartoti. Logika paprasta – tiksliai neiššausi, jeigu nepakartosi visų reikiamų veiksmų, tad pasikartokime juos: 1) ginklas pritaikytas prie fizinių šaulio ypatybių; 2) šaulys ginklą pakankamai reguliariai naudojo (treniravosi), tad jį pasideda ir nusitaiko be vargo bei jaučia, kad ginklas ant peties padėtas taip pat užtikrintai ir taisyklingai kaip visada; 3) ginklas yra prišaudytas ir nepriekaištingos techninės būklės.
Jeigu galite sąžiningai pasakyti, kad atlikote kiekvieną žingsnį, galite atkreipti dėmesį į dar vieną ne visada pastebimą ir nedaug aptartą veiksnį, kuris tiesiogiai veikia ginklo laikymą ir šūvio tikslumą – kvėpavimas.
Laikydami ginklą remiame jį į krūtinės ląstos viršų, todėl kvėpavimas tiesiogiai veikia ginklo padėtį taikinio atžvilgiu. Dažnai, ruošiantis atsakingam šūviui, pagreitėja širdies veikla, įkvepiama ir iškvepiama ne taip giliai, o nerimas irgi visiškai nepadeda susitelkti.
Šiuos požymius pajuto kiekvienas, bent kartą šaudęs medžioklėje ar sporto varžybose. Dauguma atvejų šie požymiai suvokiami kaip visiškai normalūs ir jais teisinamasi prašovus. Užsiimdamas sportiniu šaudymu supratau, kad, kaip ir gerinant bendrą fizinę būklę, įmanoma lavinti ir kvėpavimą bei taip netiesiogiai kontroliuoti širdies veiklą. Po ilgų paieškų pavyko rasti metodą, kuris puikiai padeda tobulinti kvėpavimą ir gerinti šaudymo rezultatus. Tarp kitko, šis metodas teigiamai veikia ir sveikatą, bet dabar ne apie tai. Jei galvojote, kad straipsnį baigsiu išvardydamas jogos privalumus, klydote. Aišku, joga tikriausiai irgi turi teigiamą poveikį šaudymui, bet man pačiam ji atrodo pernelyg bendra.
Šį kartą – apie Frolovo kvėpavimo treniruoklį (rus. – дыхательный тренажер Фролова). Pagrindinė šio prietaiso užduotis – sukurti pasipriešinimą kvėpuojant ir pripratinti smegenis veikti esant mažesniam deguonies lygiui kraujyje, nei esame įpratę. Internete rasite daugybę straipsnių apie šio metodo ištakas ir visokius tyrimus, o aš tiesiog noriu rekomenduoti savo metodą, kaip naudoju šį prietaisą. Kad efektas būtų jaučiamas, prietaisą reikia naudoti apie mėnesį, o paskui patys nuspręskite, tęsti ar ne. Vienas užsiėmimas trunka tik 20 minučių. Prietaisą paruoškite pagal naudojimo instrukciją – įpilkite į jį 20–30 ml vandens, šalia pasidėkite chronometrą. Per 5 sekundes per kvėpavimo treniruoklį giliai ir staigiai įkvėpkite ir iškvėpkite.
Iškvėpimas, bandant maksimaliai išpūsti visą orą iš plaučių, trunka dar 15 sekundžių, paskui ciklas kartojamas. Šios 20 minučių trunkančios treniruotės po mėnesio leis pažinti save ir suprasti, kokį didelį poveikį ginklo laikymui ir tiksliam šaudymui daro tinkamas kvėpavimas. Nesigilinau į teigiamą šio prietaiso poveikį sveikatai, bet garantuoju, kad po mėnesio keliais giliais įkvėpimais ir iškvėpimais išmoksite stabilizuoti širdies ritmą ir sumažinti dėl adrenalino kylantį nerimą.
Šis pratimas leidžia organizmui priprasti prie streso. Šaunant būdingas paviršutinis ir nevienodas kvėpavimas, greita širdies veikla, atitinkamai skubrūs veiksmai. Sistemingai pratindami organizmą prie trumpalaikio žemo deguonies lygio kraujyje, geriname savo atsparumą stresui dėl įvairių tokių emocingų išgyvenimų. Trumpai tariant, šūvis atsakingoje medžioklės situacijoje ar sportinio šaudymo varžybose bus apgalvotas, tikslus ir saugus. Gerai žinomas palinkėjimas – saugios rankos ir šalto proto!
Šaukite pro šalį!
Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!
