Patirtis

Puma Lenkijos vakaruose gyventojai įspėjami dėl pavojingo plėšrūno miškuose0

Vakarų Lenkijoje, Pamario vaivadijoje, pastarosiomis savaitėmis fiksuojami pranešimai apie miškuose pastebėtą didelį katiną. Vietos žiniasklaida, remdamasi savivaldybių ir miškininkų informacija, skelbia, kad neatmetama galimybė, jog tai galėjo būti puma – Šiaurės ir Pietų Amerikoje natūraliai gyvenantis stambus plėšrūnas.

Pirmieji signalai pasirodė Strachomino kaimo apylinkėse. Seniūnė Renata Luczak teigė, kad informaciją gavo iš miškininko, kuris su gyvūnu esą susidūrė akis į akį miško masyve ir šalia esančiame gamtos rezervate. Pasak jos, gyvūnas netikėtai iššoko labai arti, o pats susidūrimas paliko stiprų įspūdį. Pareigūnai taip pat nurodo, kad dar praėjusių metų pabaigoje šioje teritorijoje neaiškų gyvūną užfiksavo vaizdo kameros.

Apie atvejį informuota Bedzino savivaldybė. Vietos valdžia viešai pranešė apie situaciją, pabrėždama, kad tai daroma saugumo sumetimais ir siekiant išvengti gandų bei panikos. Tuo pačiu atkreiptas dėmesys, kad pastaruoju metu regiono miškuose fiksuojami ir vilkų stebėjimai, todėl gyventojų budrumas bet kuriuo atveju yra būtinas.

Galimą gyvūno kilmę komentavo Gościno girininkijos atstovas Bartłomiej Troczynskis. Jo vertinimu, neatmetama versija, kad tai galėjo būti iš nelegalios laikymo vietos pabėgęs arba tyčia paleistas egzotinis gyvūnas. Anot miškininkų, Lenkijoje nelegali laukinių gyvūnų laikymo praktika nėra pavieniai atvejai.

Diskusiją viešojoje erdvėje pakomentavo ir biologas Robert Maślak, savo įraše socialiniame tinkle X išsakęs aiškų skepticizmą. Jis pabrėžė, kad termovizinės kameros vaizdas gali smarkiai iškreipti gyvūno proporcijas, ypač esant didesniam atstumui. Pasak mokslininko, žiniasklaidoje minimi variantai – gepardas ar puma – turi būti vertinami labai atsargiai.

Biologo teigimu, gepardui išgyventi Lenkijos žiemą būtų itin sudėtinga dėl menkos poodinių riebalų atsargos ir šilumą mėgstančios biologijos. Puma, priešingai, natūraliai gyvena ir šaltesniuose regionuose, pavyzdžiui, Kanadoje ar Patagonijoje, todėl teoriškai galėtų prisitaikyti prie vietos sąlygų. Vis dėlto Maślak pabrėžia, kad jei tai būtų iš nelaisvės pabėgęs gyvūnas, jo elgsena galėtų smarkiai skirtis nuo laukinio plėšrūno elgsenos.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į kitą svarbų aspektą – iki šiol nėra patikimų pėdsakų sniege, kailio ar kitų biologinių įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai patvirtinti didelio katino buvimą. Žiemos sąlygomis tokie pėdsakai turėtų būti aiškiai matomi. Pasak biologo, panašiose situacijose ne kartą yra nutikę, kad dideliu plėšrūnu palaikytas naminis katinas ar šuo.

Apsvarsčius vaizdą, kuris buvo paskelbtas socialiniame tinkle X, kyla abejonių, ar tai iš tiesų puma. Vien palyginus mastelį su ant žemės matomomis automobilio paliktomis vėžėmis, gyvūnas atrodo per mažas. Puma turėtų būti gerokai stambesnė.

Gali būti, kad tai laukinės rūšies katinas, Europinis laukinis katinas (Felis silvestris silvestris), arba tiesiog labai didelis naminės katės individas. Tačiau tai tik prielaidos.

Tačiau pumas versijai palankiai kalba uodegos ilgis. Pumos, gyvenančios kalnuotose vietovėse, uodega yra proporcingai labai ilga, nes ji atlieka pusiausvyros funkciją judant sudėtingu reljefu.

Lenkijos atvejis nėra vienintelis galimas pumos pastebėjimas Europoje

Pranešimai apie galimus didelių katinių, įskaitant pumas, pastebėjimus Europoje pasirodo ne pirmą kartą. Pastaraisiais metais panašūs atvejai fiksuoti ir kitose šalyse, tačiau dauguma jų taip ir liko nepatvirtinti.

2024 metų rudenį apie galimą pumos pastebėjimą buvo pranešta Estijoje, pietrytinėje šalies dalyje, netoli Latvijos sienos. Vietos gyventojai ir miško lankytojai teigė matę didelį, ilgauodegį katiną miškuose, tačiau nei aiškių nuotraukų, nei pėdsakų ar kitų biologinių įrodymų pateikta nebuvo. Estijos aplinkosaugos institucijos ir zoologai šiuos pranešimus vertino atsargiai, neatmesdami galimybės, kad gyvūnas galėjo būti supainiotas su lūšimi, dideliu naminiu katinu ar net šunimi.

Dar anksčiau įvairiose Europos šalyse viešojoje erdvėje buvo minėti ir vadinamosios juodosios panteros stebėjimai. Tokie pranešimai dažniausiai siejami su galimais pabėgimais iš nelegalių laikymo vietų ar privačių kolekcijų, tačiau ir šiais atvejais trūko patikimų, oficialiai patvirtintų duomenų. Specialistai ne kartą pabrėžė, kad stambūs katinai Europoje neturi natūralių, savaime susiformavusių populiacijų, o visi tokie atvejai, jei jie realūs, būtų susiję tik su žmogaus veikla.

Kol kas oficialios institucijos situaciją vertina kaip nepatvirtintą, tačiau stebimą. Ar Pamario miškuose iš tiesų klaidžioja puma ar kitas egzotinis plėšrūnas, galėtų patvirtinti tik aiškūs įrodymai – aukštos kokybės vaizdo medžiaga, pėdsakai ar genetiniams tyrimams tinkami biologiniai mėginiai.

Atsakingos tarnybos pabrėžia, kad šiuo metu jos tęsia situacijos stebėjimą ir laukia papildomos informacijos iš medžiotojų bei vietos gyventojų.

Savo sudraskytą šunį išnešti iš miško ant rankų. Medžioklės metu vilkai sudraskė medžioklinę laiką

Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt

Susiję straipsniai

Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!

LA.lv