Sakoma: pjaunasi kaip šuo su kate. Šis posakis puikia tinka tam, kas pastaruosius du dešimtmečius vyksta Jeloustouno nacionaliniame parke. Nuo 2000 iki 2015 metų šios saugomos teritorijos pietuose kone per pusę sumažėjo pumų populiacija. 2018 metais organizacijos Panthera pumų valdymo programos vadovas dr.
Markas Elbrochas su kolegomis publikavo tyrimą, rodantį, kad didžiųjų kačių skaičiaus nuosmukiui didelės įtakos turėjo vilkai. Po ilgos pertraukos vilkai Jeloustouno nacionaliniame parke buvo reintrodukuoti 1995 metais, o po penkerių metų pradėtas tyrimas siekiant atskleisti šių plėšrūnų įtaką kitoms rūšims, įskaitant ir pumas.
Įdomu, kad vilkai didžiosioms katėms grėsmę kelia tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – jie dažnai papjauna pumų mažylius, taip pat keičia įprastas vapičių gyvenamąsias vietas, kas apsunkina pumoms jų medžioklę. Kaip aiškina M. Elbrochas, dėl vilkų vapičiai vis dažniau ima laikytis lygiose, atvirose vietose, kur ir būrio silpnieji gali laiku pajausti artėjantį plėšrūną ir kur pumos nelinkusios jų medžioti. Didelę reikšmę turi ir didelis jauniklių mirštamumas.
Tyrimas rodo, kad esamomis sąlygomis metų sulaukia vos ketvirtadalis visų gimstančių pumos jauniklių. Vilkai greičiausiai negaudo jų dėl maisto, o veikiau pjauna kaip galimus konkurentus.
Pastebėta ir atvejų, kai nutinka priešingai – kai puma dėl tos pačios priežasties papjauna vilkų jauniklius, bet tokie atvejai pasitaiko ypač retai ir nėra laikomi įprastais. Kai kas galėtų pasakyti, kad situacija skamba žiauriai, bet tyrimo autoriai ramina, kad išnykimas didžiosioms katėms negresia ir dabartiniai svyravimai turėtų susibalansuoti, nes praeityje abi šios rūšys sugebėjo sugyventi vienoje teritorijoje.
Lūšis prieš vilką: kuris kurį?
PRENUMERUOKITE Žurnalą iki 2023 metų pabaigos!
Naujas žurnalo numeris jau greitai prekyboje!
