Liepos 31 d., Lietuvoje patvirtintas jau trečias afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis kiaulių ūkyje – ir vėl Joniškio rajone. Šįkart užkratas nustatytas Plikiškių kaime, Satkūnų seniūnijoje, esančioje 3 km apsaugos zonoje, kurioje šią savaitę buvo nustatytas AKM židinys Milvydžių kaime. Tai reiškia, kad AKM virusas yra aktyvus, o jo plitimo rizika – itin didelė. Šaltinis: VMVT
Liepos 30 d. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) buvo pranešta apie susirgusią 12 mėnesių penimą kiaulę, kuriai liepos 28 d. pasireiškė aukšta temperatūra – vienas iš būdingų AKM požymių. Kiaulių savininkė, nesusisiekusi su veterinarijos gydytoju, bandė kiaulę gydyti savarankiškai. Deja, liepos 30 d. ryte kiaulė buvo rasta nugaišusi. Ūkyje iš viso buvo laikomos trys kiaulės. VMVT inspektoriai nedelsdami nuvyko į vietą, paėmė mėginius laboratoriniam tyrimui, kuris šiandien patvirtino AKM židinį. Netrukus buvo aktyvuoti visi būtini apsaugos veiksmai: kiaulės nugaišintos, patalpos išvalytos ir dezinfekuotos.
Tai, kad viename rajone per gana trumpą laiką užfiksuoti du AKM protrūkiai naminių kiaulių laikymo vietose, tai aiškiai rodo, kad virusas aktyviai cirkuliuoja laukinėje gamtoje. Tai nėra pavieniai, izoliuoti atvejai – tai signalas, kad ligos spaudimas regione yra didelis. Tokiomis sąlygomis tampa itin svarbu aktyvinti šernų medžioklę, siekiant sumažinti viruso cirkuliaciją gamtoje ir apriboti jo plitimą. Kuo mažesnė šernų populiacija, joje mažiau kontaktų, tuo mažesnė tikimybė, kad virusas pasieks ūkius.
Remiantis šių metų Aplinkos ministerijos svetainėje paskelbtais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 23 375 šernai – tai yra maždaug penkiais tūkstančiais mažiau nei praėjusiais metais. Tai rodo, kad medžiotojai atsakingai vykdo jiems pavestą užduotį reguliuoti populiaciją. Vis dėlto, atsižvelgiant į AKM viruso virulentiškumą, vien tik populiacijos mažinimo neužtenka. Kova su šia liga turi būti kompleksinė: būtina griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų tiek medžioklėje, tiek kiaulininkystės ūkiuose. Tik suderinti veiksmai visose grandyse gali užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui ir apsaugoti šalies kiaulininkystės sektorių.
Šiuo metu nustatytose priežiūros ir apsaugos zonose aplink ūkį:
ribojamas kiaulių perkėlimas ir bet koks judėjimas. Šis reikalavimas taikomas šioje teritorijoje esantiems 17 kiaulių laikytojų, tarp jų – ir vienam komerciniam kiaulių kompleksui, auginančiam per 30 tūkst. kiaulių;
visi ūkininkai ir kiaulių laikytojai įpareigoti laikytis griežtų biosaugos reikalavimų;
privaloma tirti visų sumedžiotų šernų mėginius dėl AKM.
VMVT inspektoriai tęsia aktyvią kontrolę ir vertina būtinybę taikyti papildomas apsaugos priemones. Visi zonose esantys ūkiai bus patikrinti VMVT, įvertinta kiaulių klinikinė būklė.
Po AKM protrūkių Lietuvoje, Europos Komisijos sprendimu, į III AKM zoną pateko Joniškio, Satkūnų, Saugėlaukio, Skaistgirio seniūnijos; Kelmės rajono savivaldybės – Tytuvėnų ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos; Radviliškio rajono savivaldybės – Tyrulių ir Šaukoto seniūnijos; Raseinių rajono savivaldybės – Šiluvos seniūnija; Šiaulių rajono savivaldybės – Šiaulių kaimiškosios seniūnijos Minaičių, Tvibaičių ir Tvibiukų kaimai.
Tai reiškia, kad gyvų kiaulių judėjimas iš šios teritorijos leidžiamas tik Lietuvoje ir tik iš ūkių, visiškai įgyvendinusių biologinės saugos reikalavimus. Prekyba kiauliena ir kiaulienos produktais galima tik vietinėje rinkoje. Produktai privalo būti pažymėti specialiu sveikatingumo ženklu. Draudžiamas gyvų kiaulių, kiaulienos ir jos produktų eksportas į Europos Sąjungą bei trečiąsias šalis.
Veterinarijos specialistai pateikia svarbiausias rekomendacijas AKM prevencijai:
stebėti savo gyvulius, atkreipti dėmesį į neįprastus jų požymius ar elgesį;
naujai įsigytas kiaules kurį laiką laikyti atskirai, atidžiai stebėti jų sveikatos būklę;
kol bus nustatyta ligos priežastis, sergančias kiaules reikia atskirti nuo sveikųjų;
vengti laukinių gyvūnų kontakto su naminiais gyvūnais;
laikytis higienos reikalavimų, pvz.: valyti ir dezinfekuoti darbo drabužius, įrangą ir transporto priemones, įvažiuojančias ir išvažiuojančias iš fermos;
neleisti į ūkį pašalinių asmenų ir transporto priemonių;
nešerti kiaulių maisto atliekomis.
VMVT primena, kad gyvūnų laikytojai privalo nedelsdami pranešti apie bet kokius įtartinus klinikinius požymius – karščiavimą, vangumą, apetito sutrikimus ar staigų gyvūnų gaišimą. Savarankiškas gydymas tokiais atvejais yra neleistinas – tai ne tik neveiksminga, bet ir pavojinga visam regionui. Kiekvienas delsimas didina riziką, kad užkratas išplis ir sukels rimtų ekonominių nuostolių – nuo pavienių ūkių apribojimų iki viso sektoriaus eksporto sustabdymo.
Ūkininkų, auginančių kiaules, VMVT prašo stebėti kiaulių sveikatos būklę, o kilus bet kokiam užkrečiamosios ligos įtarimui, kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui arba VMVT – užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 arba +370 5 242 0108.
Sužeistas šernas gąsdina šeimininkę, vilkas erzina briedį, o lūšis miestiečius. Miško naujienos #10
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
