Lietuvos medžiotojas Aidas Stainys neseniai pasidalijo savo nuotrauka su sumedžiotu elniu. Taip, žiemą sumedžiotas elnias – tarsi nieko neįprasta, tačiau iš tiesų tai unikalus trofėjus, visiškai retas, nes šis gyvūnas turi ne įprastus sukietėjusius ragus, o vadinamuosius perukinius ragus. Įdomu ir tai, kad jie yra beveik tobulai simetriški ir sudaro lyros (muzikos instrumento) formą.
Perukiniai ragai susiformuoja tik dėl kelių priežasčių – juos gali lemti genetinė problema, liga arba sėklidžių trauma. Perukinių ragų formavimosi procesas dažniausiai susijęs su hormoniniu fonu.
Elniai kasmet meta ragus, ir tai vyksta po rujos. Kai sumažėja testosterono kiekis, organizmas liepia atsikratyti ragų. Prie rago pagrindo susiformuoja korėto audinio juosta, kuris ilgainiui tampa toks trapus, kad ragai nukrinta.
Jei organizme testosterono gamyba nėra normali, t. y. jei sėklidės traumuotos, jei jos neišsivysčiusios, jei jos nenusileidusios taip, kaip turėtų, tuomet hormoninis fonas nėra normalus, gyvūnas negamina pakankamai testosterono, todėl nenukrinta ir praėjusiais metais išaugę ragai. Tada kitais metais nauji ragai užauga ant senųjų ir susiformuoja „perukas“. Tai pasitaiko labai retai. Taip dažniau nutinka stirnų patinams, nes gyvūnas yra mažesnis ir šokinėdamas per tvoras bei krūmus dažniau susižeidžia sėklides, todėl jam dažniau išsivysto perukiniai ragai. Elniams taip nutinka retai.
Kaip pasakojo medžiotojas A. Stainys, jis sumedžiojo savo elnią su peruku po to, kai kelis kartus jį stebėjo. Pirmą kartą, kai pamatė gyvūną, jis termovizoriumi tyrinėjo vietovę, ieškodamas vilkų.
A. Stainys yra patyręs vilkų viliotojas ir medžiotojas. Vidutiniškai per metus jis sumedžioja apie dešimt pilkųjų plėšrūnų. Jis yra Lietuvos safario klubo narys, taip pat yra pelnęs pagrindinį klubo prizą – Bronzinį liūtą – už daugiausia egzotinių trofėjų per metus. Jis aktyviai medžioja Afrikoje ir kitur užsienyje.
Ryškūs ragai
Tą vakarą medžiotojas apžiūrinėjo medžiotojų klubo teritoriją, norėdamas patikrinti, ar yra vilkų ir kur jie paprastai būna.
„Lauke pamačiau tris elnių patinus. Dviejų iš jų ragai buvo vos matomi, kaip ir turėtų būti, tačiau vieno jų ragai ryškiai švietė. Kaip žinome, termovizorius mato šilumą, o tai, kas ryškiai šviečia balta spalva (Hot white režimu), yra šilta. Pirmoji mano mintis buvo, kad gyvūnui vis dar tebeauga ragai. Bet pala pala! Juk dabar žiema. Ragai jau seniai turėjo būti kieti. Jie negalėjo ką tik išaugti“, – apie savo atradimą pasakojo medžiotojas.
Kadangi iki šiol jam pasisekė sumedžioti du perukinius stirninus, pirmoji jo mintis, žinoma, buvo, kad tai tokie patys ragai, nes turi kraujo latakus ir yra šilti.
Tada prasidėjo darbas. Keletą dienų medžiotojas sėdėjo bokštelyje tuose plotuose ir laukė to konkretaus elnio. Galiausiai sėkmė nusišypsojo ir medžiotojui pavyko jį sumedžioti. Šūvis nebuvo labai sėkmingas ir gyvūnas nubėgo gana toli, tačiau padedant kolegoms medžiotojams ir jų šunims elnias buvo surastas. Jis įkrito į griovį ir nugaišo.
„Kai apžiūrėjome gyvūną, paaiškėjo, kad sėklidžių beveik nėra, – pasakojo medžiotojas. – Buvo maišelis, bet jame nieko nebuvo. Buvo kelios gijos, kažkokie dariniai, bet jokių kiaušių.“
Tą patį jis pasakojo ir apie du perukinius stirninus, kurių sėklidės buvo žirnio dydžio. Jis taip pat papasakojo apie kitą panašų atvejį, kai tame pačiame rajone kitam medžiotojui pasisekė sumedžioti elnią su pūkuotais gumbų ragais. Jis taip pat turėjo labai mažas sėklides ir buvo labai senas. A. Stainys pabrėžė, kad pirmą kartą matė tokį seną gyvūną su pūkuotais ragais.
Visi šie trofėjai yra visiškai unikalūs, o medžiotojų patirtis, žinoma, taip pat. Sveikiname su puikiu trofėjumi ir dėkojame, kad pasidalijote istorija!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
