Patirtis

Mėginių pristatymo į laboratoriją tvarka0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Pasikeitė mėginių afrikinio kiaulių maro (AKM) tyrimams pristatymo į laboratoriją tvarka – tyrimams reikės pristatyti tik du kraujo mėginius. Mėginių trichineliozės tyrimams pateikimo tvarka nesikeičia – ir toliau reikia pristatyti gyvūno diafragmą.

„Tiek užkrėstoje teritorijoje, tiek ir kitose Lietuvos Respublikos teritorijose nebereikia iš sumedžioto šerno imti organų mėginių, o tik po du kraujo mėginius AKM tyrimams (violetiniu ir raudonu kamšteliais – imunofermentinės analizės ir polimerazinės grandininės reakcijos metodais AKM tirti). Trichineliozės tyrimai ir toliau yra privalomi užkrėstoje teritorijoje sumedžiotiems šernams. Jei bent vieno mėginio iš šerno yra nepaimta, kiti mėginiai nėra tiriami, o šernas sunaikinamas valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint“, – rašoma VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo dr. Mariaus Masiulio medžiotojų organizacijoms išsiųstame laiške.

Anksčiau viešai sklido informacija apie galimybę medžiotojams, iš sumedžioto šerno nepaėmus reikalaujamų mėginių (kraujo ar organų), leisti atlikti komercinius papildomus tyrimus ir patiems juos apmokėti. Tai medžiotojams kainuotų 70 eurų.

„Dėl sumažintos finansinės paramos iš Europos Komisijos bei siekiant visiškai įgyvendinti AKM strategiją, taip pat ir atlikus analizę, kiek sumedžiotų šernų mėginių būna teigiamų tik iš organų, bet neigiamų iš kraujo, ir nustatę, kad tokie – vos keli vienetai per metus, priėmėme sprendimą valstybinius tyrimus (t. y. 100 proc. finansuojamus iš valstybės biudžeto) atlikti tik iš sumedžiotų šernų kraujo, o ne iš kraujo ir organų. Taip norime sumažinti tyrimų vienam gyvūnui skaičių ir valstybės patiriamas išlaidas. Todėl nesant kraujo mėginių, kiti tyrimai nebus atliekami ir tokia skerdena bus naikinama kaip galimai užkrėsta. Taigi medžiotojams reikia rūpintis ne komerciniais tyrimais, o tik kaip tinkamai paimti kraują į du mėgintuvėlius“, – aiškina VMVT atstovas.

Toliau užtenka pristatyti tik sumedžiotų šernų kraujo mėginius, organų mėginių pristatyti nebereikia

Taip pat M. Masiulis priminė apie būtinybę pranešti apie rastus nugaišusius šernus. „Mums nerimą kelia infekcijos atvejų statistika. Šiuo metu daugiau susirgimo atvejų konstatuojama ištyrus sumedžiotus šernus negu rastus. Tai verčia manyti, kad šernų skerdenų paieška tampa problema. Niekas nesuinteresuotas jų ieškoti ir pranešti apie radinius“, – sako M. Masiulis ir priduria, kad atskiruose regionuose, kuriuose, kaip laikoma, nebėra AKM, sumedžiojama gerokai mažiau šernų.

AKM žemėlapis

Pasak VMVT atstovo, reikia kolektyviai tausoti mažylių turinčias šernes ir apskritai sumažinti sumedžiojimo apimtį, kad šernų populiacija kuo greičiau atsinaujintų. Jo manymu, net ir ten, kur AKM oficialiai nebenustatoma, virusas greičiausiai vis tiek yra gamtoje, tiesiog trūksta medžiagos jam konstatuoti.

„Jeigu liga šernų populiacijoje yra, bet iki šiol nebuvo patvirtintų atvejų, ji greičiausiai pasirodys dabar, vasarą. Esant šiltiems orams konstatuojama daug daugiau infekcijos protrūkių ir dažniausiai liga pasirodo naminių kiaulių ūkiuose. Tai kelia didžiausią nerimą“, – sako M. Masiulis.

Susiję straipsniai

VMVT atstovas primena, kad už kiekvieną rasto nugaišusio šerno pranešimą tarnyba vis dar išmoka 30 eurų kompensaciją. Apie rastą šerno gaišeną reikia pranešti VMVT vietos skyriaus specialistams.

Primename, kad radus nugaišusį šerną būtina nedelsiant informuoti VMVT arba teritorinį VMVT padalinį. Informacija gali būti pateikiama ir visą parą veikiančia nemokama telefono linija 8 800 40403.

Iš lrytas.lt archiva (2017 m.)

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.