Patirtis

Ūkininko patarėjas: Iš problemų gimsta partnerystė0


Aidas Stainys iš Rokiškio rajono pristatė Čiukotkoje sumedžioto briedžio ragus.
Aidas Stainys iš Rokiškio rajono pristatė Čiukotkoje sumedžioto briedžio ragus.
Aleknienės Andrijauskės nuotrauka

ŪP korespondentė Virginija JUŠKIENĖ

Gamta – visų namai. O namus reikia prižiūrėti, atidžiai ir nuolat jais rūpintis. Tai puikiai žino ūkininkai ir medžiotojai. Aplaidumas ar tinginystė kaipmat duoda vaisių. Todėl ūkininkus ir medžiotojus vienija veiklos partnerystė ir požiūrio į gamtą bendrystė.

Vilkai, gervės ir kiti nemalonumai

Kai ištinka nenugalimos gamtos jėgos, nieko nepadarysi – vėjai, audros, krušos, liūtys užeina ir praeina. Tačiau yra ir mažesnių jėgų – gervių, kovų, žąsų, bebrų, elnių, vilkų. Jie turėtų gyventi ir maitintis ten, kur jų namai, gamtoje, bet nežino įstatymų ir elgiasi laisvai.

„Nebežinau, kur kreiptis pagalbos, paskambinau medžiotojams, darykit ką nors. Švariai nulesė kukurūzus, beveik 50 ha,“ – prieš gerą mėnesį apie savo vargus „Ūkininko patarėjui“ pasakojo pieno ūkio savininkė Danutė Adamonienė.

Gaudentas Baikauskas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Kupiškio skyriaus medžioklės žinovas, pasakojo apie kito ūkininko pagalbos prašymą: „Pelyšių kaime vilkai gąsdina žmones. Tai vyksta dabar, šių dienų reikalai. Veršelis buvo paliktas kieme prie traktoriaus. Sudraskė. Jau trečią toje vietoje nuo gegužės mėnesio, nuostolių patyrė du kaimynai. Juodpėnuose, toje pačioje Šimonių seniūnijoje, avys papjautos. Žmonės piktinasi, kad niekam tai nerūpi. O mes esame pirmieji, kurie tai išgirstame, gauname pylos, juk esame medžiotojai, privalome daryti tvarką, taip žmonės supranta.“

„Negalime“, – pabrėžė medžioklės žinovas. Yra tvarka, yra medžioklės sezono terminai, yra saugomos gyvūnų rūšys, yra taisyklės, kurios neleidžia medžiotojui su šautuvu šlaistytis prie gyvenviečių.

Pasak G. Baikausko, laukinė gyvūnija ūkininkams visokių eibių pridaro, ir ne tik vilkai, ne tik gervės, ne tik pavasarį.

„Labai pagausėjo elnių. Vienas ūkininkas medžiotojas guodėsi, kad elniai nusiaubė žirnių lauką. Ir užeina ne vienas ar keli, o trisdešimt. Kas po tokio pulko vaišių belieka? Kitas ūkininkas pasakojo pievoje radęs išdraskytus, subadytus šienainio ritinius. Ten, pasirodo, paaugusiems elnių jaunikliams patogi vieta kasytis ragus. Ir pašaras jau sugadintas.“

Medžiotojai pastebi, kad daugiau atsiranda ir kitokių plėšrūnų – lūšių, barsukų. Jiems reikia maisto, atitinkamai netrukus sumažėja kurapkų, kiškių. Anksčiau būdavo gyventojų skundų dėl bebrų, kad užtvenkia sodybų kiemus, ganyklas. Dabar to nebėra, gal melioraciją žmonės labiau susitvarkė, bebrai persikraustė į natūralias buveines, Kupiškio marių salos pakrantėse jų daug pastebima, užtat ten dabar rūpesčių turi savivaldybė.

„Gamta pati reguliuoja rūšių išplitimą ir gausą, mitybos grandinėje viskas yra susiję, visi reikalingi. Ir jeigu kažkam pavyksta kitų sąskaita užkariauti mitybos plotą, netrukus galima tikėtis, kad ten atsiras pusiausvyrą sugrąžinančių plėšrūnų. Arba išplis ligos, kurios sumažins gyvūnų skaičių“, – kalbėjo G. Baikauskas.

Susiję straipsniai

Ilgametis aplinkosaugos pareigūnas prisiminė, kaip dar sovietmečiu, gal aštuntojo dešimt­mečio pabaigoje, medžiotojai buvo įpareigoti sumažinti kovų ir kovarnių skaičių, kaip įrodymą valdžiai reikėdavo pristatyti nušauto paukščio koją. Prieš keletą dešimtmečių Kupiškio rajono valdžia aktyviai kovojo su miestą apnikusiais, Kupos pakrančių medžius graužiančiais bebrais. Už gyvūną sumokėdavo po 50 litų. Bebrai neatlaikė, gyvi likę pasitraukė ieškoti kitų buveinių.

Toliau skaitykite straipsnį Iš problemų gimsta partnerystė

Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.