Gyvename nerimastingu, bet labai įdomiu laiku. Aišku, kad šia situacija turime pasinaudoti, kad sutvarkytume kai kuriuos dalykus – ir savo namuose, ir valstybėje. Ar tingėsime, ar darysime ką nors naudinga – tai priklauso nuo mūsų.
Nerimą kelia ir tai, kad kai kurios interesų grupės naudojasi tragedija savo tikslais. Prisidengdamos tuo, kad virusas atsirado Kinijoje, kur nuo laukinio gyvūno užsikrėtė žmogus, jos perša nuomonę, kad ir Europos Sąjungoje reikėtų uždrausti vartoti žvėrieną. Gudru, ar ne? Kad pasiektų medžioklės ir žvejybos draudimą! Taip paprastai ir net, atrodytų, logiškai.
Vis dėlto nepamirškime, kad šiuo metu nėra jokios racionalios priežasties uždrausti medžioklę, net COVID-19 kontekste – nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Europos Sąjungoje. Į individualią medžioklę galime eiti – tereikia būti atsargiems ir laikytis asmeninės saugos. Medžioklė yra galimybė parūpinti maisto savo šeimai, ir tai ypač aktualu, kai paprasti žmonės sukiojasi parduotuvėse ir kraunasi konservus bei tualetinį popierių.
Aišku, prie situacijos turi prisitaikyti ir valstybinės įstaigos bei įvairios institucijos. Pavyzdžiui, kaip yra su trichineliozės ir afrikinio kiaulių maro tyrimais? Kaip veikia medžioklę prižiūrinčios įstaigos, kad miškuose neprasidėtų visiškas chaosas? Kaip tvarkomi dokumentai, leidimai ir visa kita, kas susiję su medžioklės biurokratija? Galbūt tai laikas suprasti, kurie veiksmai nereikalingi, kurie veikia gerai, o kuriuos reikėtų keisti. Viskas priklauso nuo motyvacijos keistis, nuo politinės valios ir noro susitvarkyti.
Bet kokią krizę reikia panaudoti plėtrai. Tikiuosi, ši situacija įkvėps keistis.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
