Patirtis

Partrenkti ant kelio. Milijonas draudimo išmokomis ir medžiotojų atsakomybė0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Pastaruoju metu medžiojamųjų gyvūnų populiacijos didėja. Tai rodo medžiotojų patirtis, nuostoliai žemės ūkio plotuose ir medelynuose. Laukiniai gyvūnai migruoja pagal sezoninius pokyčius ir rujos ypatybes, ieškodami maisto ir naujų gyvenamųjų plotų. Dėl to vis dažniau kyla konfliktinių situacijų su šiuolaikine civilizacija, ypač susidūrimų su automobiliais, kuriuose neretai nukenčia ne tik žvėrys ir automobiliai, bet ir žmonės.

Stambiųjų kanopinių – briedžių ir elnių – sumedžiojimo limitai aiškiai atspindi situaciją. Štai, palyginti su praeitu medžioklės sezonu, tauriųjų elnių sumedžiojimo limitas padidėjo 14 proc. – nuo 13 152 individų iki 15 235, o briedžių šiemet galėsime sumedžioti 5 proc. (209 individais) daugiau.

Policijos Eismo įvykių informacinės sistemos duomenys

Lietuvos kelių policija apibendrina duomenis apie visus eismo įvykius, į kuriuos pakliuvo gyvūnai, bet svarbu, kad čia neatskiriami naminiai ir laukiniai gyvūnai.

Praėjusių dvejų metų statistikos duomenų ir informacijos apie 2021 metus skirtumai svyruoja maždaug 20 procentų. 2019 metais buvo užfiksuota 5030 kelių eismo nelaimių, kuriose dalyvavo gyvūnai; nukentėjo 35 žmonės, 40 sužeista ir 2 žuvo. 2020 metais buvo užfiksuoti 4464 įvykiai, 17 žmonių nukentėjo, 18 sužeista, žuvusiųjų nebuvo.

Per pastarųjų 3 metų pirmuosius pusmečius, įskaitant liepą, įvykdavo vidutiniškai po 2500 nelaimių su laukiniais ar naminiais gyvūnais. Šiemet nuo sausio iki liepos pabaigos buvo užfiksuota 2618 avarijų; laimė, niekas nežuvo.

Partrenkti ant kelio

Kada ir kodėl automobiliai susiduria su žvėrimis?

Žiemą gyvūnai eina prie didžiųjų kelių laižyti druskos, naudojamos keliams barstyti. Pavasarį ir vasaros pradžioje padaugėja partrenktų gyvūnų jauniklių. Vasaros pabaigoje ir rudenį ant kelio gali išbėgti jaunas briedis, išvarytas iš savo šeimos ir iškeliavęs ieškoti naujos teritorijos. Pakelėsi neretai vyksta stirninų rujos kovos. Vydamiesi vienas kitą jie gali išbėgti į važiuojamąją dalį. Tas pats tinka kalbant apie elnius ir briedžius.

Per medžioklę su varovais ant kelio gali pasirodyti tiek žvėris, tiek medžioklinis šuo, todėl jau keletą metų vis daugiau medžioklės kolektyvų keliuose palieka įspėjamąsias iškabas ir ženklus, kad vyksta medžioklė su varovais.

Mokslininkai aiškina, kad siekiant išvengti susidūrimo su gyvūnu labai svarbus ne tik metų, bet ir paros laikas. Tai yra vadinamasis krepuskulinis aktyvumo ritmas, arba didžiausias aktyvumas saulėtekio ir saulėlydžio metu. Vasarą (nuo balandžio iki liepos) pavojingiausias ir aktyviausias laikas būna ryte nuo 4:45 iki 6:15 val. ir vakare nuo 19:00 iki 20:30 val., rudenį (nuo rugpjūčio iki lapkričio) – nuo 4:50 iki 8:30 val. ir nuo 18:45 iki 20:45 val., žiemą (nuo gruodžio iki kovo) – ryte nuo 6:15 iki 8:45 ir vakare nuo 15:30 iki 19:30 valandos.

Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė komisarė Daiva Žilinskė pranešime mūsų žurnalui nurodė, kad susidūrimai su laukiniais gyvūnais vyksta, galima sakyti, visais metų laikais: ir pavasarį, ir vasarą, ir rudenį, mažiau – žiemą. „Vietovės – kur daugiau miškų. Nemažai įvykių būna ir magistraliniuose keliuose. Pastaruoju metu – ir miestuose, miesteliuose. Dažniausiai susiduriama su stirnomis, briedžiais, elniais, pasitaiko ir susidūrimų su šernais, kiškiais, lapėmis. Vienas kitas atvejis – su bebru, vilku, iš naminių augintinių – su šunimis. Būna ir atvejų, kai partrenkiami į kelią įėję naminiai gyvuliai: jaučiai, karvės, arkliai“, – aiškina D. Žilinskė.

Pasak Kelių policijos tarnybos atstovų, pirminiais duomenimis, nei šiais, nei praėjusiais metais eismo įvykių, į kuriuos būtų patekę vilkų, neužfiksuota.

Praėjusiais metais ir 2019-aisiais daugiausia eismo įvykių, kai susidurta su gyvūnais, užregistruota gegužę – atitinkamai 580 ir 642, lapkritį – 454 ir 567, spalį – 439 ir 484.

Kaip išvengti susidūrimo ir ką daryti jam įvykus?

Pirma, reikia laikytis oro ir kelio sąlygoms bei savo įgūdžiams tinkamo važiavimo greičio. Vietose, kur miškas prie pat kelio, kur pastatyti ženklai, įspėjantys apie į kelią išbėgančius laukinius gyvūnus, vingiuotuose miško ir kaimo keliuose, ypač tamsiuoju paros metu ir esant prastam matomumui, greitį rekomenduojama sumažinti.

Reikia laikytis saugaus atstumo iki priešais važiuojančio automobilio ir stebėti jo vairuotojo elgesį. Jeigu priešais važiuojantis automobilis naktį ant vingiuoto miško kelio stabdo, nereikia jo lenkti. Vairuotojo veiksmai gali reikšti, kad priešais yra gyvūnas, tad lenkimas gali baigtis didele nelaime.

Šią situaciją puikiai iliustruoja nelaimingas įvykis viename kelyje Lietuvos ir Latvijos pasienyje. Apie pirmą nakties važiavau namo iš medžioklės, kai kelkraštyje pamačiau nutrenktą pernykštį briedį.

Susisiekusi su policija išsiaiškinau avarijos aplinkybes. Tiesiame kelio ruože vienas automobilis lenkė kitą. Lenkiantis automobilis nutrenkė ant kelio stovėjusį briedį, kurio manevruodamas vairuotojas nepastebėjo. Tuo pat metu pirmo automobilio vairuotojas, kuris neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su stambiausiu mūsų miškų gyvūnu, nes gretimoje juostoje buvo lenkiantysis, pervažiavo jau nutrenktą briedį. Abu automobiliai buvo stipriai apgadinti, bet, laimė, vairuotojai nenukentėjo.

Visada reikia prisiminti išjungti tolimąsias šviesas, kai priešais važiuoja kitas automobilis. Tai reikia padaryti kuo greičiau, nes ir už 300 metrų esančio automobilio, ypač visureigio, mikroautobuso ar krovininio automobilio tolimosios šviesos stipriai spigina. Internete galima pamatyti vaizdo registratorių įrašų, kai per priešais važiuojančio automobilio tolimąsias šviesas nematyti ant kelio stovinčio briedžio, kol automobilis atsiduria prieš pat gyvūną.

Policija primena, kad visi eismo dalyviai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, atsižvelgti į vietovę (miškinga, kelias arti miško, atvirų vietovių, laukų). Atkreiptinas dėmesys, kad neretai laukiniai gyvūnai užklysta ir į miestų, miestelių gatves.

Apie tikimybę kelyje susidurti su laukiniais gyvūnais įspėja įspėjamasis kelio ženklas Laukiniai gyvūnai. Ruožas, paženklintas šiuo kelio ženklu, įspėja eismo dalyvius, ypač vairuotojus, kad yra didelė tikimybė, jog per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai. Vadinasi, vairuotojas privalo elgtis atsakingai, lėtinti važiavimo greitį, kad atsiradus kliūčiai bet kuriuo momentu galėtų tinkamai reaguoti, suvaldyti transporto priemonę, prireikus – sustoti.

Būtina stebėti kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga nuo krūmais, medžiais apaugusio kelio krašto, iššoka iš griovio tamsiuoju paros metu, ypač – anksti ryte, sutemus. Svarbu pasirinkti saugų važiavimo greitį, o pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną – važiuoti pro jį itin atsargiai, lėtai, galbūt net sustoti ir palaukti, kol gyvūnas pats pasitrauks. Nemirksėti žibintų šviesomis, nenaudoti garsinio signalo (apakinto ir išgąsdinto gyvūno elgesys paprastai nenuspėjamas ir gali būti labai pavojingas).

Patyrusių vairuotojų patarimai

Didžiausius nuostolius vairuotojai patiria po susidūrimo su briedžiais. Dažniausiai jie sugadina visą priekinę automobilio dalį, o smūgis į šį gyvūną prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone.

Vairuotojai turėtų žinoti taisyklę: jei bėga vienas žvėris, iš paskos sulauksite ir daugiau jo gentainių. Paskui pirmąjį gyvūną bėgantys žvėrys seka jį nesustodami ir nebežiūrėdami aplinkui. Naktį pakelėje pamatę blizgančias akis, vairuotojai turi nedelsiant stipriai mažinti greitį.

Kai susidūrimas neišvengiamas, pabandykite pasitraukti į šoną arba pasukti mašiną taip, kad smūgis tektų į šoną. Ir stabdyti tikrai nereikia. Nuspaudus stabdžių pedalą, automobilio priekis nusileidžia, todėl padidėja tikimybė, kad didelis gyvūnas atsitrenks į priekinį stiklą ir sužalos transporto priemonėje sėdinčius asmenis.

Jei kelyje yra briedis ir neišvengiama susidūrimo, geriausia važiavimo greitį padidinti. Tada yra tikimybė, kad gyvūnas iš inercijos praskris virš automobilio – briedžiams tai ypač tinka.

Ką daryti įvykus susidūrimui su gyvūnu?

Kiekvienas vairuotojas turi žinoti, ką daryti partrenkus gyvūną. „Kaip elgtis eismo dalyviui įvykus eismo įvykiui, reglamentuota Kelių eismo taisyklių, galiojančių Lietuvos Respublikoje, XXIX skyriuje (Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui). Transporto priemonei susidūrus su gyvūnu, reikėtų skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir klausyti operatoriaus nurodymų. Jeigu į įvykio vietą atvyks policijos pareigūnai, vykdyti jų nurodymus“, – el. paštu informavo D. Žilinskė.

Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną (nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne), būtina informuoti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Pranešimų priėmimo skyrių telefonu 8 5 273 2995.

„Į įvykio vietą reikia iškviesti policiją. AAD pareigūnai gali atvykti į įvykio vietą arba, išklausę vairuotojo informaciją, priimti sprendimą telefonu. Policijos pareigūnai nustatys, kurio medžioklės kolektyvo plotuose įvyko nelaimė, ir susisieks su draugijos vadovu. Pagal Medžioklės įstatymo 3 straipsnį, žvėris priklauso tam medžioklės plotų naudotojui, t. y. medžiotojų klubui arba būreliui, kurio plotuose įvyko nelaimingas atsitikimas. Taip pat, kiek suprantu, medžiotojams neprivaloma vidurnaktį pašalinti nuo kelio kiekvieno kiškio ar kiaunės. Reikia prisiminti, kad medžiojamieji gyvūnai yra valstybės nuosavybė. Pasitaiko, kad policininkai patys paima partrenktą gyvūną, jeigu medžiotojai atsisako jo atvažiuoti“, – paaiškino Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) vadovas Gediminas Vaitiekūnas.

Jeigu medžiojamosios rūšies gyvūnas partrenktas ties dviejų kolektyvų riba, reikia nustatyti, kuriam jis priklauso. G. Vaitiekūnas aiškina: „Jeigu įvykis nutiko ant dviejų klubų plotų ribos, kuri nustatyta pagal kelią ir gyvūnas guli važiuojamosios dalies viduryje, abu kolektyvai gali susitarti, kaip jį padalyti. Jeigu vienoje ar kitoje pusėje, tada aišku, kam priklauso gaišena.“

LMD vadovas išreiškė susirūpinimą ir gailestį, kad valstybėje nėra teisės akto, kuris numatytų policijos ar medžiotojų veiksmus, kai gyvūnas tik sužeidžiamas: „Kitose, civilizuotose Europos valstybėse leidžiama tokioje situacijoje panaudoti pistoletą ar mizerikordą – siaurą, ilgą durklą ar ietį. Manau, kad ir pas mus reikėtų legalizuoti tokį eismo įvykyje nukentėjusių gyvūnų pribaigimo būdą, kuris kuo greičiau nutrauktų gyvūno kančias ir nekeltų pavojaus kitiems vairuotojams ar prie kelio esančių namų gyventojams. Pribaigti ant kelio gulintį žvėrį medžiokliniu ginklu nesaugu, bet kito varianto šiuo metu nėra.“

Ar galima partrenktą gyvūną pasiimti?

Kelyje nutrenkto gyvūno liekanas būtina utilizuoti. Draudžiama jį pasiimti, nes gresia įspėjimas arba bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 str. 1 dalį:

290 straipsnis. Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas.
1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Mėsos kokybė

Lietuvoje dar nėra atlikta mokslinių tyrimų dėl mėsos kokybės po susidūrimo su transporto priemonėmis, tačiau vokiečių literatūroje rašoma, kad partrenkto gyvūno mėsą naudoti žmonių maistui nepatariama, jei smūgis teko gyvūno vidaus organams, nes viduriuose esantys skysčiai smūgio metu patenka į raumenis ir tokia mėsa yra užteršiama. Vis dėlto, jei smūgis, pavyzdžiui, pataikė į galvos sritį, įvertinus pasekmes atskiras kūno dalis galima suvartoti žmonių maistui.

Draudimas

Iš visų apklaustų draudikų tik vienas atsiliepė ir suteikė informacijos apie eismo įvykius su laukiniais gyvūnais. Komentuoja ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas: „Per 2020-uosius draudimo bendrovė ERGO registravo daugiau kaip 500 transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais, o iki šių metų rugpjūčio vidurio užfiksuota beveik 300 tokių atvejų.“

Pagal ERGO atstovo parengtą ataskaitą, įmonė pernai išmokėjo daugiau kaip 1,1 mln. eurų išmokų, šiemet – beveik 508 tūkst. eurų.

Vidutinė žala praėjusiais metais siekė beveik 2078 eurus, šiemet – daugiau kaip 1807 eurus. Dėl transporto priemonių susidūrimo su laukiniais gyvūnais kreipėsi tiek fiziniai asmenys, tiek įmonės. 2020 m. įmonė sulaukė panašiai fizinių ir juridinių asmenų kreipinių – po daugiau kaip 250. 2021 m. jau kreipėsi daugiau kaip 150 fizinių ir daugiau kaip 100 juridinių asmenų.

Iš medžiotojų patirties

„Man pasitaikė nutrenkti barsuką. Tai įvyko naktį, važiuojant keliu, kur leidžiamas greitis – 70 km/h. Nieko nepastebėjau ant kelkraščio, bet staiga sužibėjo kažkas balta, tarsi apsiverstų pagalvė. Jaučiau, kad dešiniu ratu kažką pervažiavau. Sustojau pažiūrėti, koks gyvūnas. Barsukas nugaišo vietoje, o mašina – lyg visai nepaliesta.“

„Vieną vakarą važiavau namo iš medžioklės ir kelyje pastebėjau gulint kažką nedidelį, šviesų. Pravažiavau ir supratau, kad tai stirniukas. Sustojau, įjungiau avarines šviesas ir išlipau nunešti žvėrelio nuo kelio. Labai nemėgstu matyti suvažinėtų dėmių ant asfalto. Gyvūnėlis dar kvėpavo. Vaizdas buvo siaubingas! Supratau, kad kažkoks kitas automobilis važiavo prieš pat mane. Turbūt stirna spėjo perbėgti, o stirniukas – ne. Tada džiaugiausi, jog esu medžiotoja ir žinau, ką reikia daryti, kad nutraukčiau gyvūno kančias.“

Rasa Vaitkevičiūtė, medžiotoja: Čia mano asmeninė patirtis. Kai dirbau Aplinkos apsaugos departamente, prieš keletą metų teko būti atsakingai už Kauno mieste ir rajone automobilių partrenktus gyvūnus. Tuomet dar nebuvo interaktyvaus medžioklės plotų vienetų žemėlapio, todėl visi skambučiai dėl tokių įvykių Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyriaus būdavo adresuojami man. Tad galima tik įsivaizduoti, kiek jų sulaukdavau. Juk keliuose žūsta išties daug gyvūnų. Tiek Kauno mieste, tiek rajone gausu gyvūnijos, tad labai greit išmokau naktį prikelta iš miegų iššifruoti nupasakojamas pranešėjų vietas ir kuriam medžioklės plotų vieneto vadovui ar gyvūnų gerovės asociacijai pranešti. Bet taip būdavo anksčiau, dabar situacija regionuose dirbančių pareigūnų atžvilgiu kiek kitokia. Vis dėlto karštieji taškai, kuriuose kas naktį partrenkiama gyvūnų, nekinta: žvėrys turi savo kelius ir eina visada ten pat, nesaugo ir tvoros.

Nors partrenktų gyvūnų tvarkymas yra valstybės paskirta užduotis medžioklės plotų naudotojams, tačiau man nuoširdžiai gaila būrelių vadovų ir jų narių. Dažnu atveju prikelti naktį, kartais ir po kelis kartus, nuvykę į nurodytą vietą gyvūno jau neberanda. Gyvūnus dažnai pasisavina keliu važiuojantys pašaliniai asmenys, taip pat vietiniai pakelių ar miesto rajono gyventojai, kurie per laiką jau žino savo rajono karštus taškus ir laukinio gyvūno mėsą suvartoja patys ar sušeria augintiniams. Medžiotojams išeina darbas dėl darbo…

Nemedžiojantys žmonės dažnai to nesupranta, ir pasigirsta visokių išvedžiojimų. Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad ta prievolė medžiotojui neatneša džiaugsmo, nes jam lygiai taip pat gaila gyvūno, kurį jis puoselėjo, o jau nekalbu apie bemieges naktis, praleistas ant kelio tvarkant gyvūnų kūnus ir bendraujant su tarnybomis.

Taip pat atkreipiu dėmesį, kad beveik nebūna pranešimų apie partrenktus barsukus, mangutus, lapes, paukščius ir kitą smulkiąją fauną, nors jų kūnelių pilni keliai. O miesto teritorijoje gaunama pranešimų ir apie partrenktus naminius gyvūnus.
Yra tekę gauti ir su keliais nesusijusių pranešimų, pavyzdžiui, Kaune Nerimi plaukia negyvas šernas… Bet tai jau veterinarijos tarnybų reikalas.

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!

LA.lv