Ačiū už vertimo pagalbą Gediminui Vaitiekūnui, LMD vadovui
2019 metais Latvijos medžiotojų bendruomenė balsavo už tai, kad jaunimui nuo 16 metų, prižiūrint patyrusiam medžiotojui, būtų leista medžioklėje naudoti šautuvą, ką leidžia ir Europos Tarybos direktyva. Kadangi ši idėja sulaukė gana didelio vienos visuomenės dalies pasipriešinimo, žurnalas Medžioklė pradėjo straipsnių seriją apie tai, kokia galėtų būti nauda iš jaunimo dalyvavimo medžioklėje.
Medžioklėje nė vienas paauglys nebuvo matytas girtas ar bent jau ragavęs alkoholio. Kita vertus, gatvėje ir įvairiose pramogų vietose ar patvoriuose bei tarpuvartėse tenka pamatyti ne tik girtų, bet ir visiškai apsvaigusių paauglių ir net vaikų, kurių išvaizda ir elgesys aiškiai rodo svaigalų vartojimą. Savo darbe su vaikais ir jaunimu bendraujantis narkologas Jazepas Korsakas pateikė mums savo profesionalią problemos priežasčių viziją.
Anot jo, yra keletas priežasčių: smalsumas, noras išsiskirti, kažką įrodyti, būti labiau suaugusiam ir patyrusiam už bendraamžius. Visai neseniai į ligoninę buvo atvežta 15 metų gatvėje rasta paauglė. Jos kūnas jau buvo šaltas, ji buvo be sąmonės.
Laimė, mergina buvo išgelbėta ir pasveikusi grįžo namo. Paklausta, kodėl tai įvyko, ji paaiškino, kad tiesiog norėjo pabandyti, ką reiškia gerti stiprų alkoholį. Jauniausias pacientas, su kuriuo Jazepas susidūrė, buvo vos 9-erių.
Kas verčia jauną žmogų vartoti alkoholį?
Pirmoji patirtis su alkoholiu, narkotikais ar kitomis toksiškomis medžiagomis dažniausiai būna neigiama. Nepaisant to, kai kurie jaunuoliai nusprendžia vartoti toliau. Žinoma, tai nėra sąmoningas pasirinkimas, o aplinkybių poveikis. Kalta gali būti, kaip sakoma, netinkama kompanija.
Labai svarbus tėvų požiūris. Jei tėvas ir motina neskiria laiko savo atžalai, neseka jo veiklos, atsiranda progų. Tačiau dažniausiai tai yra kokio nors pomėgio, saviraiškos, mėgstamo užsiėmimo trūkumas. Jei laisvo laiko per daug, jis turėtų būti kuo nors užpildytas. Paragavus alkoholio, didelė tikimybė, kad paauglys, neturintis pomėgio, nesportuojantis ar neskiriantis laiko kitai popamokinei veiklai, pradės dažniau jį vartoti. Jis nori pramogauti ir atsipalaiduoti, bet nežino kito būdo.
Kaip greitai išsivysto priklausomybė?
Paaugliams priklausomybė nuo alkoholio gali išsivystyti labai greitai. Nuo pirmo pavartojimo gali praeiti vos 3¬–6 mėnesiai, kai pasirodo nuolatiniai priklausomybės požymiai.
Ar anksčiau buvo kitaip?
Gydytoju tapau 1987 metais. Sovietmečiu, kaip ir dabar, jaunimas ir vaikai vartodavo įvairias medžiagas. Žinoma, pabandydavo alkoholio, buvo ir toksiškų medžiagų. Klijų ir benzino uostymas buvo vienas svaiginimosi būdų. Dabar jaunimas bando marihuaną ir sunkesnius narkotikus, bet alkoholis taip pat niekur nedingo. Su visu tuo susiduriame kasdien. Kompiuteriniai žaidimai taip pat yra viena iš priklausomybių, kurios pakeičia jauno žmogaus mąstyseną ir psichiką.
Ar hobis gali mus išgelbėti nuo priklausomybės?
Pomėgis ar bet koks dalykas, užpildantis žmogaus gyvenimą ir leidžiantis atsiskleisti talentui ir gabumams, yra svarbus tiek suaugusiesiems, tiek vaikams ir jaunimui. Pomėgį turintys žmonės daug rečiau kenčia nuo priklausomybių, jiems nereikia jomis užpildyti savo laiko ar slopinti savo psichologinės būsenos.
Ar medžioklė gali būti tas pomėgis, kuris atgraso nuo alkoholio ir narkotikų?
Niekas nematė nė vieno jauno žmogaus ar vaiko, kuris medžioklėje vartotų alkoholį. Kodėl? Nes ten daug atsakomybės, daug darbo. Į jauniausius medžioklės klubo narius ar pagalbininkus žiūrima taip pat kaip į kitus medžiotojus. Jiems patikimos tos pačios užduotys, kurias atlieka suaugę medžiotojai: valyti spindžius, statyti bokštelius, ardyti bebrų užtvankas, dalyvauti valant ir tvarkant medžioklės namelį.
Per medžioklę su varovais, nesvarbu, ar sninga, ar lyja, vaikai ir jaunimas visą dieną varo. Kartais tenka ir kokiame griovyje išsimaudyti. Dienos pabaigoje jie dalyvauja dorojant laimikį ir mato procesą nuo pradžios iki galo. Čia paprasčiausiai nėra vietos jokioms priklausomybėms, nes darbo tiek daug, o motyvacija jį gerai padaryti – labai stipri. Medžioklėje jaunimui patikimos suaugusiųjų atsakomybės, ir tai priverčia pajusti savo svarbą, atsakomybę ir pasitenkinimą atliktu darbu.
Ar medžioklė tinka visiems?
Tikrai ne. Turi būti susidomėjimas gamta, noras dalyvauti, dirbti, galiausiai – ištvermė. Bet kurį jaunuolį, jeigu jis to nori, reikia pasiimti į medžioklę. Tačiau medžioklė nėra pramoga, kaip bando įteigti gamtosaugininkai. Biotechniniai darbai, pati medžioklė ir pabaigoje sumedžioto žvėries paieškos, ištraukimas iš miško (pavyzdžiui, beveik 300 kilogramų sveriantis briedis!) – tai sunkus darbas, kurį retas sutinka daryti, jei neturi vidinio pašaukimo. Ateis kartą ir daugiau niekada nepasirodys medžioklėje.
Kita vertus, tie pora retų jaunuolių, kuriems medžioklė artima, eis ir užsiims tuo diena iš dienos, nepaisydami metų laiko. Jeigu medžiokle bent vieną iš šimto jaunuolių pavyksta atitraukti nuo kompiuterinių žaidimų, tai jau didžiulė pergalė.
Kokia jūsų nuomonė apie galimą neigiamą medžioklės poveikį jaunimui?
Nieko blogo nematau, nes vaikas ar jaunuolis niekada neina medžioti vienas. Jis būna su suaugusiaisiais, kurie jam paaiškina, kas ir kodėl vyksta, moko suprasti gamtos procesus, atskirti gyvūnų pėdsakus, vertinti aplinką. Medžioklė nėra tokia rezultatyvi, kaip dauguma žmonių galvoja. Medžiotojas įžengia į mišką ir sumedžioja gyvūną…
Tai stereotipas, tačiau taip tikrai nėra. Norint bent pamatyti gyvūną, reikia daug laiko ir pastangų. Šiame procese jaunuolis būna gamtoje, gryname ore, kartu su tėvu, kitais giminaičiais ar draugais, mokosi suprasti gamtą, stebi procesus. Kas čia gali būti negerai?
Ginklas jauno žmogaus rankose – tai blogai, pavojinga?
Klaidinga nuomonė, kad dabar kiekvienas jaunuolis galės paimti šautuvą ir lakstyti aplinkui, keldamas pavojų viskam, kas gyva. Kad pasiektų šūvio momentą, reikia išklausyti mokymus, ir ne šiaip kokius. Medžioklės kursai išaiškina ginklų ir šaudmenų veikimo principus, medžioklės ir kitų įstatymų reikalavimus, moko saugiai elgtis su ginklu, suteikia gyvūnų biologijos ir kitų žinių. Paskui reikia išlaikyti teorinį ir praktinį šaudymo testą. Ir tada vis tiek reikia tėvų leidimo.
Iš esmės, prieš leidžiant paimti į rankas ginklą, jaunuolis turi įrodyti, kad juo galima pasitikėti, dalyvauti kasdieniuose darbuose, eiti varovu.
Ko medžioklė moko jauną žmogų?
Daugiausia – atsakomybės. Pavyzdžiui, sėdėdamas bokštelyje su vyresniu kolega ar tėvu, stebėdamas gyvūnus jaunas žmogus išmoksta įvertinti konkretų individą. Medžiotojas paaiškins, šis gyvūnas medžiotinas ar ne, kodėl, ką reiškia atrankinė medžioklė, ką ji duoda populiacijai.
Dalyvaudamas medžioklės procese nuo pradžios iki pabaigos, jaunuolis geriau suvoks bet kokio veiksmo pasekmes ir gyvybės kainą. Skirtingai nuo to, kas būna su kompiuterinių žaidimų mėgėjais, kurie aistringai žaidžia visus šaudymo žaidimus. Ten gyvybė neturi jokios vertės!
Šaudai, nušauna tave, atsikeli, bėgi toliau. Medžioklėje atsakomybės lygis visiškai kitoks. Pagrindinis dalykas, ko medžiotojai moko savo vaikus, yra ne šaudyti bet ką ir bet kur, o pamatyti gyvūną, jį įvertinti, stebėti. Tai daug vertingiau, nei jį sumedžioti.
Kokia jūsų patirtis medžioklėje?
Oficialiai esu medžiotojas keliasdešimt metų, bet neoficialiai – tiek, kiek save atsimenu. Vaikystėje visą laiką praleisdavau gamtoje ir visada žinojau, kuriame tvenkinyje antys ilsisi, kurioje vietoje kiškiai gyvena.
Medžiotojams būdavau tarsi žvalgas ir konsultantas. Mano brolis medžiojo. Kol buvau mažas, dažnai eidavau su juo medžioti, kai jis grįždavo namo. Laukdavau to kaip ypatingos šventės. Kartą, kai jau mokiausi universitete, per atostogas grįžau namo.
Buvo planuojama būtent ančių medžioklė. Kišenėje turėjau tik vieną rublį, bet taksi iš Rėzeknės autobusų stoties iki namų kainavo keturis. Neužsukau pas gimines, bet per keturias valandas nuėjau tuos 25 kilometrus, nes žinojau, kad sekmadienio rytą brolis ir kiti vyrai eis medžioti. Ir aš norėjau dalyvauti!
Dosjė
Jazepas Korsakas nuo 1994 iki 2017 m. dirbo Rėzeknės ligoninės vyr. gydytoju, dabar – Daugpilio ligoninės budintis narkologas, atliekantis ir privačią praktiką, konsultuoja įvairaus amžiaus žmones ir vaikų tėvus. Aistringas medžiotojas ir keliautojas. Turi suomių špicus, su kuriais kasdien medžioja ir mano, kad be šuns medžioklėje nėra ką veikti.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
Žurnalų Medžioklė „Youtube“ kanalas!
