„Nepriaugę“ ir visokie kitokie
Medžioklinių automobilių parado paskutinis etapas – susirikiavimas ratu Kalnų parko estradoje ir pasidalijimas mintimis apie mūsų reikalus. O minčių nemažai.
2021 m., nuo sausio iki gruodžio, taip ir neįvyko nė vieno Medžioklės konsultacinės tarybos prie Aplinkos ministerijos (AM) susitikimo. Tikriausiai valdžia turi daug kitų rūpesčių, bet AM vis tiek turi vykdyti savo funkcijas. Mūsų nuomone, jie vengia pradėti kokius nors darbinius pokalbius, nes supranta, kad medžioklės reikaluose neturi kompetencijos ir argumentų. O mūsų reikalavimai ir siūlymai nuo 2018 m. rudens nelabai pasikeitė. Padaugėjo mokslinės ir gyventojų teikiamos informacijos apie mūsų fauną, daromą žalą gyvulininkystei, pasėliams ir miškams. Reguliavimo pakeitimų projektų horizonte nesimato.
Trukdymas medžioklei – jokių požymių apie AM bandymus sugrąžinti ir detaliau įteisinti šią svarbią sąvoką. Gerai, kad dekomunizavo elninių medžioklę, galėjo tai padaryti anksčiau (apie tai M. Jablonskio straipsnis 2021 m. spalio numeryje).
Niekaip nepavyksta iš AM išpešti konkretumo – kaip atstatoma gamtai padaryta konkreti žala iš už tą žalą gautų baudų. Visiems žinoma istorija apie sumedžiotą stumbro patelę ir 36 tūkst. eurų baudą. Kaip tai panaudota stumbrų populiacijos reikalams gerinti – nežinia. Už tai gauname įvairių AM padalinių raštus, kai tos baudos patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programos biudžetą (ši programa turi savo įstatymą), kur jos naudojamos tūkstančiams reikalų. Beje, šiame įstatyme išskirta: „priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, kraštovaizdžio kompleksams ar elementams atkurti, aplinkosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti, gamtos ištekliams atkurti ir gausinti, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų darbo užmokesčiui ‒ ne mažiau kaip 30 procentų Programos metinių įplaukų“. Primena senus „mentūros“ laikus, aiškios ir entuziazmo rinkti baudas priežastys. Dar viena „brandaus socializmo“ atgyvena toje struktūroje.
Atskira tema – kaip Marijos žemės medžiotojai niekam „nepriaugę“. Pusė Europos medžioti lankais „priaugę“, lietuviai – ne; naudoti šūvio garso slopintuvus savo ir aplinkinių klausos organų apsaugai pusėje Europos privaloma, o lietuviai – „nepriaugę“, jiems ES žmogaus apsaugos nuo triukšmo direktyvos negalioja, tegu kursta.
Apie naktinius taikiklius ir šernų populiacijos reguliavimą net nėra ką kalbėti. Bet už afrikinio kiaulių maro reikalus vis norisi medžiotojus apkaltinti.
Lietuvos pramonė ir ekonomika „priaugo“, mus netgi priėmė į ESBO; menas „priaugo“; žemės ūkis „priaugo“ viskuo, tik išmokomis dar ne; medicina irgi turėjo „priaugti“ – juk nemažai daktarų vakariečiai išsiveža jiems dirbti; lazerių specialistai ir biotechnologai netgi „peraugo“ pasaulinį lygį. Panašu, kad Lietuvos valdininkai jaučiasi „priaugę“ ES lygį, tik vargšeliai medžiotojai niekaip negali „priaugti“.
Gamtos apsaugos inspektūra tai tikrai prie vakarietiškos „priaugusi“! Atsirado ir ten raštingų – moka kablelius ir praleistas raides Medžioklės lapuose suskaičiuoti, juk kiekvienas toks kablelis didina materialinio skatinimo fondą.
Tiesa, dar viena chebrutė yra „priaugusi“ – gamtos fotografai. Kiek teko bendrauti, netgi girdėti viešuose pasirodymuose, plėšrūnų (tiek paukščių, tiek žinduolių) fotografavimui visi naudoja Lietuvoje draudžiamus gyvūninės kilmės masalus. Bet jiems patiems ir „priaugusiai“ inspektūrai tai nesiskaito. Pakliūtų su tokiu jauku medžiotojas – pilna žiniasklaida būtų reportažų apie vargšelį. Dar liūdniau, kai medžiotojų organizacijų vadovai palaiko tą „nepriaugimo“ nesąmonę.
Ir nepamirškite – tik iki gruodžio 21 d. galite prenumeruoti žurnalą visiems 2022 m!
