Tekstas: Gediminas Vaitiekūnas, Lietuvos medžiotojų draugija
Prieš Kalėdas medžiotojų organizacijas pasiekė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus įsakymo Dėl 2021–2025 metų afrikinio kiaulių maro plitimo šernų populiacijoje valdymo plano patvirtinimo projektas. Projekto tikslas ambicingas: 2021–2025 metais išnaikinti Lietuvoje afrikinį kiaulių marą.
Tikslo siekimo priemonės drastiškos – radus vieną užkrėstą šerną galima uždrausti visą medžioklę 20 tūkst. ha plote, kol laboratoriškai nebus nustatyta, kad teritorijoje afrikinio kiaulių maro nebėra. Šernų likvidavimui vadovautų „ekspertų“ grupės. ES dokumentas, kuriuo remiantis rengiamas tas maro likvidavimo planas, taip ir neišverstas į valstybinę kalbą. Nei konkrečių priemonių vykdytojai, nei vykdymo finansavimo šaltiniai nenumatyti.
Sausio 12 d. įvyko VMVT organizuotas nuotolinis susitikimas, skirtas šiam projektui. Pasitarimas buvo gausus kaip niekada – dalyvavo apie 20 dalyvių ir 100 klausytojų. Projektą išsamiai pristatė jo autorius VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas dr. Marius Masiulis. Diskusijoje paaiškėjo, kad riboti medžioklę užtektų 5000, o gal ir 2000 ha teritorijoje.
Jeigu per 30 dienų po užkrėsto šerno radimo ar sumedžiojimo neatsiranda naujų židinių, tai teritorijoje afrikinio kiaulių maro nebėra. Dėl europinių dokumentų vertimo į lietuvių kalbą atsakymas nutylėtas, visos šitos veiklos finansavimas liko neaiškus.
Nustebino Kiaulių augintojų asociacijos vadovo pasakymas: mums tas šernų maras nerūpi, norit turėti sveiką populiaciją – tvarkykitės, o nenorit, tai jūsų reikalas. Keista, visada pagrindinis argumentas, kodėl medžiotojai turi dėti pastangas ir savo pinigus, – šalies ekonomikai (kiaulininkystės sektoriui) gelbėti…
Paprašiau žinomo ekonomisto Nerijaus Mačiulio padėti gauti informacijos apie kiaulininkystės reikšmę Lietuvos ekonomikai. Žmogus užimtas, bet padėjo. Kiaulininkystės sektorius tikrai susitraukė, bet jis traukėsi ir 2010–2014 m., kai jokio afrikinio kiaulių maro Lietuvoje dar nebuvo.
2010 m. kiaulininkystės produkcijos eksportas nuo viso Lietuvos eksporto sudarė 0,045 proc. (apie 4,7 mln. eurų), 2014 m. – 0,031 proc. (apie 4,27 mln. eurų), o 2019 m. – 0,014 proc. (apie 2,5 mln. eurų). Kažkiek nukentėjo ir grūdų augintojai su pašarų gamintojais, bet tai tikrai negalėjo turėti rimtų padarinių šalies ūkiui. Niekas rimtos analizės nedarė. Manau, kad visa kova su afrikiniu kiaulių maru kainavo brangiau, negu uždirbo kiaulienos eksportuotojai.
Kiaulių augintojų asociacijos svetainėje yra geras rašinys Afrikinio kiaulių maro išnaikinimas: Ispanijos modelis. Tai Ispanijos žemės ūkio ministerijos 8 puslapių apžvalga apie tai, kaip jiems tai pavyko. 1995 m. gruodį Ispanija buvo oficialiai paskelbta neužkrėsta šia liga.
Šiuo metu Ispanija yra antroji pagal dydį kiaulienos gamybos šalis Europos Sąjungoje. Bet iki tol buvo ilgas darbas. Pirmieji atvejai Ispanijoje pasirodė 1960 m. Kovos su maru planas priimtas 1985 m., jam buvo skirta 54,4 mln. eurų: „Nuo 1994 m. liepos iki 1996 m. gruodžio mėn. EB finansavo 50 proc. serologinių kiaulių tyrimų, skerdimo ir naikinimo kaštų, valymo ir dezinfekavimo, epidemiologinių erkių ir laukinių šernų tyrimų kaštų – maksimali paramos suma siekė 7 210 000 eurų.“
Ispanija vykdė afrikinio kiaulių maro naikinimo programą kartu su Portugalija. Jų dėkinga geografinė padėtis – nuo likusios Europos atskirti kalnų, nuo kitų kraštų – jūrų, jie praktiškai neturi plėšrūnų, kurie gali išplatinti marą iš šernų gaišenų. Apžvalgoje minimi tik kiaulių ūkių sanitarinė būklė ir tyrimai. Apie tai, kad kalti būtų šernai, nieko nerašoma, juo labiau apie kažkokias problemas su medžiokle.
Kitas VMVT ir medžiotojų organizacijų pasitarimas bus pirmomis vasario dienomis. Iki to turime pateikti savo pasiūlymus dėl afrikinio kiaulių maro valdymo plano.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
