2025 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus Valdovų rūmuose bus atidaryta įspūdinga tarptautinė paroda Iš Krokuvos, Vilniaus ir Varšuvos į Belovežą, pasakojanti apie Lenkijos karalių ir Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių keliones ir medžiokles. Atidarymo metu paskaitas apie didžiąsias medžiokles skaitys Lenkijos mokslininkės prof. habil. dr. Bogumila Jędrzejewska ir dr. Joanna Wawrzeniuk. Pranešimai bus sinchroniškai verčiami į lietuvių kalbą, juos lydės skaidrės. Parodos koordinatorė – dr. Toma Zarankaitė-Margienė.
Po atidarymo svečiai bus pakviesti į neformalias diskusijas, kuriose galės pasidalyti įspūdžiais, pakalbinti parodos koordinatorę bei Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos atstovus. Jų protėviai dalyvaudavo karališkose medžioklėse, o pasakojimai ir kai kurie reliktai buvo perduoti iš kartos į kartą. Neformalią aplinką užtikrins Lithuanian Hunters / Lietuvos Medžiotojai bendruomenės įkūrėjas Šarūnas Maigis.
Paroda veiks iki 2025 m. rugsėjo 25 d.
Medžioklės reikšmė valdovų gyvenime
Medžioklė užėmė ypatingą vietą Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kasdienybėje. Tai nebuvo vien pramoga ar laisvalaikio leidimo forma – ji turėjo praktinę bei simbolinę reikšmę. Sėkmingai valdovo sumedžioti žvėrys demonstruodavo jo galią ir buvo suprantami kaip būsimos karinės sėkmės ženklas.
Iš pagrindinių valdymo centrų – Krokuvos, Vilniaus ir Varšuvos – valdovai dažnai vykdavo į medžiokles. Tam buvo kuriami specialūs medžioklės dvarai, užtikrinę tinkamas sąlygas valdovo poreikiams. Vis dėlto viena mėgstamiausių vietų išliko Belovežo giria.
Belovežo giria – karališkų medžioklių širdis
Nuo XIV a. iki XVIII a. pabaigos Belovežo giria plytėjo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ties siena su Lenkijos Karalyste. Ji išliko iki mūsų dienų, nes šimtmečius buvo saugoma ir globojama valdovų. 1386–1795 m. per daugiau kaip 400 metų vienuolika valdovų Belovežę lankėsi daugiau nei 100 kartų. Čia vyko karališkosios stumbrų, briedžių, elnių ir meškų medžioklės.
Valdovo dvaras Beloveže buvo įkurtas jau XIV a. pabaigoje Senojo Belovežo teritorijoje. XVI a. pabaigoje Žygimantas Vaza perkėlė jį į Naująjį Belovežą – dabartinę vietą. Vėlesnius dvarus statė Augustas III ir Stanislovas Augustas Poniatovskis. Paskutinįjį valdovo dvarą 1831 m. sukilimo metu sugriovė carinės Rusijos kariuomenė.
Projekto dalis ir tarptautinis pristatymas
Paroda pristatoma kaip projekto Vazų paveldas Beloveže (rūmų ąžuolų paslaptis) dalis, įgyvendinama pagal programą Mokslas visuomenei II su Lenkijos mokslo ir aukštojo mokslo ministerijos parama.
2025 m. paroda bus eksponuojama lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis įvairiose vietose: Nepolomicių muziejuje, Nacionaliniame muziejuje Valdovų rūmuose Vilniuje, Belovežo nacionalinio parko muziejuje bei Karaliaus Jono III Sobieskio rūmuose Vilanuve (Varšuva).
Ši paroda atvers langą į vieną svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalių gyvenimo sričių – medžioklę, buvusią ne tik pramoga, bet ir valdovo galios, statuso bei politinių ambicijų simboliu. Belovežo giria, per šimtmečius išsaugojusi karališkųjų medžioklių dvasią, šiandien yra gyvas liudijimas apie senąsias tradicijas. Todėl paroda taps ne tik kultūriniu, bet ir edukaciniu įvykiu, įprasminančiu bendrą istorinį paveldą. Plačiau apie paroda skaitykite čia
Termokamera stirninų medžiokleje, vertingas laimikis ir keisti langai! Medžiotojos dienorašits #29
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
