Infekcinės ligos skirstomos į kelias grupes: parazitines, virusines, bakterines, grybelines ir prionines. Dalis laukinių gyvūnų ligų žmonėms nėra pavojingos, kitomis galima užsikrėsti ir sunkiai susirgti, o kai kurios iš jų yra ir mirtinos. Todėl vienas iš medžiotojų uždavinių – išmokti atpažinti bent dalį šių ligų ir žinoti, kada būtina sumedžioto gyvūno bei medžioklės atliekų utilizacija.
Parazitinės ligos
Šiai grupei priklauso įvairių rūšių kirminai, pirmuonys ir išoriniai parazitai, kurie gali gyventi gyvūno odoje, virškinamajame trakte, raumenyse ar vidaus organuose. Paprastai jos vystosi lėtai, tačiau gali sukelti didelę žalą organizmui ir svorio netekimą. Mažiau pavojingos, pavyzdžiui, yra žarnyno kirmėlės, o širdies kirmėlės (lot. Dirofilaria) ar kaspinuočiai, kuriais gali užsikrėsti ir žmogus, gali būti mirtini. Parazitines ligas dažnai galima atpažinti vizualiai įvertinus sumedžioto gyvūno organus ar raumenų audinius.
Trichineliozė (arba trichinozė) – viena iš parazitinių ligų, galinti stipriai paveikti žmogaus sveikatą. Teigiamas aspektas tas, kad ši liga būdinga šernams, kurių liekanas privaloma tinkamai sutvarkyti ir utilizuoti. Dėl šių priemonių trichineliozės plitimas yra mažinamas.
Sarkocistos mėsoje. Ar tai pavojinga žmonių sveikatai?
Virusinės ligos
Virusai – mikroskopiniai infekcijos sukėlėjai, galintys daugintis tik gyvose ląstelėse. Jie paprastai sukelia ūmines, greitai progresuojančias ligas, kurios gali būti labai užkrečiamos ir dažnai mirtinos. Geriausiai medžiotojams žinomos virusinės ligos – Afrikinis kiaulių maras (AKM) ir pasiutligė, kuri Lietuvoje jau visiškai išnaikinta. Virusinių infekcijų dažnai neįmanoma gydyti, todėl pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas profilaktikai, stebėsenai ir tinkamam biologinių atliekų tvarkymui. Kai kurios iš jų turi ir ekonominį poveikį, pavyzdžiui, AKM smarkiai kenkia kiaulininkystės sektoriui šalyse, kur ši liga paplitusi.
Bakterinės ligos
Bakterijos gali sukelti tiek lengvas, tiek labai sunkias infekcijas. Jos dauginasi už ląstelių ribų ir gali ilgai išlikti aplinkoje. Laukiniams gyvūnams būdingos ligos yra tuliaremija, bruceliozė, salmoneliozė ir paratuberkuliozė – kai kurios iš jų pavojingos ir žmogui. Infekcija gali būti perduodama per kraują, seiles ar kontaktuojant su užkrėstais audiniais, todėl medžioklėje būtina laikytis higienos ir apsaugos priemonių.
Grybelinės ligos
Grybeliai dažniausiai pažeidžia odą ir kvėpavimo sistemą, ypač drėgnomis ir šiltomis sąlygomis. Gyvūnams dažniausiai pasireiškia odos ir kailio pažeidimai (pvz., mikrosporija, trichofitija), o žmonėms gali sukelti alergines ar uždegimines reakcijas. Šios ligos dažniausiai būna lėtinės ir nesukelia masinio populiacijos žuvimo, tačiau medžiotojams, kurie dažnai dirba su gyvūnų odomis ir vidaus organais, rekomenduojama naudoti pirštines ir veido apsaugą.
Pagal šiuolaikinius mitus, viena iš pavojingiausių grybelinių infekcijų esą yra Cordyceps. Šis parazitinis grybelis tapo žinomas po filmo Paskutinieji iš mūsų (angl. The Last of Us), kuriame jis tampa pasaulio pabaigos priežastimi. Deja, urbanistinių legendų mėgėjams teks nusivilti – šis grybelis mirtinas tik vabzdžiams ir nariuotakojams. Cordyceps gali paversti skruzdėles „zombiais“, bet žmonėms tai tik gera filmo idėja ir proga nusišypsoti, pamačius, kokie kūrybingi gali būti scenaristai.
Šėrimo ribojimai AAD naudai, mirties lizdai ir medžiotojų migracija. Pokalbiai apie medžioklę #79
Prioninės ligos
Tai rečiausia, bet pavojingiausia infekcijų grupė. Prionai – nenormaliai susisukę baltymai, sukeliantys smegenų audinių pažeidimus. Nors jie nėra gyvi organizmai, gali užkrėsti kitus gyvūnus ir išlikti aplinkoje daugelį metų. Tipiški pavyzdžiai – elnių lėtinė išsekimo liga (CWD) ir galvijų kempinligė (BSE). Tokių gyvūnų skerdenos turi būti griežtai utilizuojamos, nes prionai atsparūs aukštai temperatūrai ir įprastiems dezinfekcijos būdams.
Prionai yra ypač atsparūs. Jie nežūsta nei užšaldant, nei džiovinant, nei įprastame autoklave, nei deginant žemoje temperatūroje. Jie išgyvena po kontakto su cheminiais dezinfekantais, tokiais kaip formalinas, alkoholis ar chloras, ir išlieka aplinkoje bei dirvožemyje daugelį metų. Vienintelis būdas juos sunaikinti – deginimas 850–1000 °C temperatūroje (kartais net iki 1100 °C). Tik tada prionai būna visiškai inaktyvuojami.
Laimei, Europa išvengė rimtos krizės po to, kai Norvegijoje ir Švedijoje buvo užfiksuoti keli šios ligos atvejai elninių gyvūnų populiacijose. Buvo vykdomas stebėjimas, kurio metu medžiotojai pateikdavo sumedžiotų gyvūnų smegenis tyrimams, tačiau, laimei, liga toliau neišplito.
Manoma, kad infekcija į Europą pateko kartu su jaukais, gaminamais JAV iš elnių šlapimo.
Ką daryti su medžioklės atliekomis?
Nors teisės aktai nedraudžia elninių gyvūnų medžioklės atliekų palikti miške, daugelis būrelių pasirenka įrengti specialias surinkimo vietas. Tai gali būti konteineriai, uždaros duobės ar kitokios talpyklos. Kai kurie būreliai naudoja net senas geležinkelio cisternas, nes jų kasmetinis sumedžiotų gyvūnų kiekis toks didelis, kad kitose talpyklose tiesiog neužtektų vietos.
Viena iš problemų – tokių atliekų kaupimo vietų ištuštinimas. Pasirodo, tai galima daryti nelaukiant, kol baigsis natūralūs irimo procesai, sudarius sutartį su gyvūninės kilmės šalutinių produktų perdirbimo įmonėmis. Plačiau apie tai galima paskaityti leidinyje Medžiotojo metai 2026.
Kodėl būtina utilizuoti medžioklės atliekas?
Svarbiausia priežastis – laukinių gyvūnų ligų plitimo ribojimas. Tinkamai sutvarkę ir utilizavę medžioklės likučius – vidaus organus, odas ir kaulus – medžiotojai sustabdo infekcijų plitimą.
Ir kalbame ne tik apie elnių ragus, kuriuose gali būti kaspinuočių, bet ir apie sumedžiotų plėšrūnų kūnus ar kitą produkciją, netinkamą žmonių ar šunų maistui.
Tinkamai tvarkant medžioklės šalutinius produktus, kartu su jais žūva niežų erkutės, įvairios kirmėlės, virusai ir bakterijos. Kuo daugiau medžiotojų būrelių pasirinks atsakingai tvarkyti atliekas, tuo švaresnė bus gamta, sveikesni gyvūnai ir saugesnis sumedžiotos mėsos vartojimas.
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Naujasis žurnalo numeris jau prekyboje!
