Jei reikia patogių, saugių ir labai lengvų batų, su kuriais galima patraukti ne tik į medžioklę, bet ir į tolimus žygius ne tik į gamtoje, bet ir mieste, batų, kurių nepaveiks nei vanduo, nei druskos ant pėsčiųjų takelių, verta apsvarstyti Härkila aulinių modelį Reidmar Mid 2.0 GTX.
Gamintojas teigia, kad auliniai pagaminti iš patvarios nubuko odos. Šie batai apdoroti drėgmės nepraleidžiančia GORE-TEX Sierra membrana. Jų aulas vidutinio aukščio, kurpalis – standartinio pločio. Auliniai turi puskietį Vibram® Campus išorinį padą stabiliai pėdos atramai ir komfortui. Toks vidpadis amortizuoja ir užtikrina komfortą ilguose žygiuose sudėtingomis sąlygomis. Labiau dylančiose vietose (pirštų srityje ir ties kulnu) sustiprinti įsiuvai, prisiūti triguba siūle. Auliniai sukurti ir pagaminti Europoje.
Paėmus į rankas, auliniai pirmiausia nustebina savo lengvumu. 46 dydžio batas sveria vos 771 (!) gramą – tokio dydžio odiniams auliniams tai puikus rodiklis.
Pirmiausia žvilgsnį patraukia U-turn raištelių sistema. Batams užsegti užtenka į dešinę sukti specialų ratuką liežuvio viršuje, kol aulas bus pakankamai suveržtas. O pasukus vos kartą į kairę ir atlenkus aulinio liežuvį, raištelių sistema atsilaisvina pati ir galima patogiai nusiauti. Tai didžiulis privalumas!
Pirmą kartą ryte, prieš traukiant į medžioklę, nebeteks raitytis stengiantis susirišti aulinius. Užteks tik porą kartų pasukti tempiklio ratukus, taigi užtruksite po kelias sekundes kiekvienam auliniui. Atsegant irgi nebereikia atlikti ilgo darbo, kuris po ilgos dienos ant kojų galėtų erzinti, ypač vyresniuosius. Prie ko reikia kiek priprasti – šiek tiek kitoks aulinių įtempimas, palyginti su įprastais suvarstomais batais. Tačiau bato aulas visą dieną saugiai palaiko koją. Be to, pernelyg kietai įtempti raišteliai kojas suspaudžia, dėl ko jos gali pradėti šalti.
Auliniais apsiauta, laikas traukti į medžioklę. Norint patekti į medžioklės plotus, pirmiausia reikia pasiekti automobilį. Vasarą išbandžiau aulinius Härkila Forest Hunter GTX Mid. Eidamas pajutau, kad kietas batų padas neleidžia iki galo pajausti, kaip stipriai spaudžiu greičio pedalą. O su auliniais Reidmar Mid 2.0 GTX tokio pojūčio nebuvo. Greičiausiai dėl pado ir vidpadžio ypatybių.
Gruodį medžiojau gana smarkiai šaltomis ir snieguotomis dienomis. Miške sniego sluoksnis buvo didesnis nei dešimt centimetrų, o žemė po juo nesušalusi. Einant varyti ir vėliau, stovint flange, kojos visą laiką buvo sausos ir šiltos, žinoma, mūvint termokojines pagal oro sąlygas ir temperatūrą. Net kertant apsnigtus miškovežių kelius, po sniegu nuklotus slidžiomis šakomis, kojos, o ypač kulkšnys, buvo saugios. Tik kai sniego pasidarė daugiau, užfiksavau medžioklines kelnes prie batų užsegimo ir sutraukiau klešnes. Taip išvengiau sniego batuose.
Vėliau, einant į automobilį, sniegas ant batų tirpo, bet kojos vis tiek išliko šiltos ir sausos. Vaikštant ilgesnį laiką, jos neprakaituoja, vadinasi, auliniai puikiai išgarina susidariusią drėgmę.
Šie batai išties padeda patirti vaikščiojimo gamtoje džiaugsmą! Bet kaip miesto aplinkoje, kai kojos slydinėja į skirtingas puses? Miesto sąlygos šiems batams taip pat nepasirodė kliūtis. Nors takelius ir dengė druskos ir sniego košė, kojos išliko saugios. Vienintelį kartą kiek paslydau ties išėjimu iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kur stiklo lygumo betonas buvo padengtas šlapio sniego koše, bet toje vietoje neabejotinai slystų bet koks apavas. Vis dėlto man pavyko išstovėti ir net apsieiti be akrobatinių manevrų.
Norint įsitikinti, kad batai išties atitinka gamintojo pažadus, negalima apsieiti be rimto išbandymo vandeniu. Kaip ir bandydamas ankstesnius aulinius, į vidų prikišau labai daug tualetinio popieriaus ir įkišau juos į dubenį su vandeniu. Po dviejų valandų aulinių vidus vis dar tebebuvo sausas. Vadinasi, ir medžioklėje, kelias valandas išbraidžius sekliame vandenyje, kojos išliks sausos.
Žinoma, atsižvelgiant į aulo aukštį, reikia įvertinti, į kokio gylio balą galima lipti, ir reikia atsiminti, kad odiniai auliniai vis dėlto nėra guminių batų pakaitalas! Kad auliniai išsaugotų savo ypatybes, jų jokiu būdu negalima autis su močiučių megztomis vilnonėmis kojinėmis! Jei vilna nėra specialiai apdorota, kaip termokojinių atveju, vilnos pluošto dalelės gali įsiskverbti į membraną ir sugadinti jos drėgmės garinimo ypatybes.
Kad ir kaip stengiausi atrasti trūkumų, man nepavyko, nors ir nuoširdžiai kankinau šiuos aulinius iš viso dvi savaites. Išvada – puikūs auliniai, verti savo kainos.
Kaip man sekėsi bandyti aulinius, galite pasižiūrėti vaizdo įraše YouTube kanale Žurnalas Medžioklė!
PRENUMERUOKITE Žurnalą iki 2023 metų pabaigos!
