Šiuo metu viena aktualiausių temų tiek medžioklės ūkyje, tiek kiaulininkystės srityje yra Afrikinio kiaulių maro vakcina. Nuo tada, kai ši mūsų regionui svetima liga 2014 metais pasiekė Baltijos valstybes, šernų populiacija smarkiai sumažėjo, o tai pakeitė medžioklės praktiką visoje Europoje. Šernas daugelyje Europos regionų išlieka vienas svarbiausių ir labiausiai vertinamų medžiojamųjų gyvūnų, todėl jo nykimas turi ne tik ekonominių, bet ir kultūrinių pasekmių. Dėl to vakcinos kūrimas tapo tarptautiniu prioritetu, o prie šio darbo prisijungė daugelis pasaulio šalių. Šiuo metu jau matyti reali pažanga – kuriami oralinės vakcinos prototipai, artėjama prie bandymų lauke, nors iki praktinio taikymo laukinėje gamtoje dar reikia laiko.
Afrikinis kiaulių maras – viena pavojingiausių kiaulių ligų pasaulyje, sukelianti stiprų kraujingą uždegimą ir itin didelį mirtingumą. Liga padaro milžinišką žalą tiek kiaulininkystės ūkiams, tiek laukinei gamtai, o jos suvaldymas reikalauja griežtos kontrolės ir ilgametės strategijos. Šiuo metu mokslininkai testuoja masalų sudėtį ir stabilumą, tiria laboratorijoje sukurtus vakcinos prototipus ir ruošiasi pereiti prie lauko bandymų su šernais. Jei pažanga išliks tokia pati, pirmieji realūs lauko tyrimai galėtų prasidėti artimiausiais metais, o praktinis vakcinos naudojimas – dar kiek vėliau.
Šėrimo ribojimai AAD naudai, mirties lizdai ir medžiotojų migracija. Pokalbiai apie medžioklę #79
Naujausios žinios!
Pastaraisiais mėnesiais darbas su Afrikinio kiaulių maro vakcina pajudėjo į priekį, tačiau iki realaus naudojimo dar toloka. VACDIVA projekte toliau tiriami vakcinos prototipai, sukurti remiantis Lietuvoje kaimynystėje esančioje Latvijoje 2017 metais iš sumedžiotos šernės išskirtu II genotipo viruso štamu Lv17/WB/Rie1. Bandymuose su naminėmis kiaulėmis kai kurie šio štamo pagrindu sukurti mutantai suteikė iki 100 procentų apsaugą be klinikinių simptomų, o su šernais apsauga siekė apie 90 procentų prieš kitus II genotipo virusus. Latvijos izoliatas šiuo metu yra vienas svarbiausių Europoje, nes net 11 iš 13 sukurtų prototipų yra būtent jo pagrindu.
Didžiausias iššūkis tebėra saugumas. Kai kuriems gyvų, susilpnintų virusų variantams bandymuose su naminėmis kiaulėmis nustatyta nedidelių sąnarių uždegimų, todėl mokslininkams tenka kurti dar labiau modifikuotas viruso versijas ir jas iš naujo tikrinti laboratorijoje bei gyvūnų bandymuose. Šalia to plėtojami DIVA serologiniai testai, kurie leistų atskirti vakcinuotus gyvūnus nuo užsikrėtusių. Be tokios sistemos vakcinos naudojimas ES būtų neįmanomas, todėl šis etapas yra kritiškai svarbus ir dar nėra iki galo užbaigtas.
Oralinės vakcinos linkme taip pat padaryta pažanga. Pirmieji bandymai su masalu paskirstyta attenuota vakcina šernams aptvarų sąlygomis parodė, kad įmanoma suformuoti gerą imuninį atsaką ir sumažinti viruso plitimą. Tolesni tyrimai dabar koncentruojasi į saugesnių mutantų derinimą su stabiliomis masalo formulėmis bei į apsaugos mastą prieš skirtingus viruso izoliatus, nes universalios vakcinos sukūrimas vis dar išlieka sudėtingas uždavinys.
Atsargiausios prognozės rodo, kad realūs lauko bandymai laisvai gyvenančių šernų populiacijose Europoje galėtų prasidėti tik po kelerių metų. Tikėtina, kad tai įvyktų arčiau šio dešimtmečio pabaigos, kai bus baigta tobulinti saugumas, patvirtinti DIVA testai ir parengta ES teisinė bazė vakcinos naudojimui gamtoje.
Praktinės kliūtys: kaina, logistika ir veiksmingumas
Net jei vakcina taps prieinama, jos praktinis taikymas bus sudėtingas ir brangus. Geriamajai vakcinacijai šernams reikės kelių dozių vienam gyvūnui, o dalis vakcinų bus prarasta – jas gali suėsti lapės, krankliai arba jos tiesiog liks nesurastos.
Vakcinacija bus brangi ir reikės apsvarstyti, kas už tai mokės. Tikėtina, kad valstybinės institucijos ir medžiotojų organizacijos jau dabar turėtų pradėti galvoti apie finansavimo šaltinius.
Be to, vakcinacijos veiksmingumas priklauso nuo to, kokioje situacijoje ji bus įvesta. Veiksmingiausia ją taikyti, kai populiacija yra nedidelė ir užsikrėtusių gyvūnų skaičius mažas. Jei skiepijimas vyks tada, kai pusė populiacijos jau užsikrėtusi, poveikis bus menkas. Dėl šios priežasties medžiotojai negali atsipalaiduoti ir leisti šernų populiacijai augti.
Diskutuojant apie galimybę ateityje taikyti vakciną Lietuvoje, medžiotojai beveik vieningai sutaria: vos tik mokslininkai paskelbs, kad vakcina yra paruošta praktiniam naudojimui, bendruomenė nedelsdama įsitrauks į jos platinimą šernų gyvenamose teritorijose. Medžiotojų kolektyvai jau dabar deklaruoja pasirengimą padėti tiek masalų išdėstymo veiksmuose, tiek stebėsenos darbuose, suprasdami, kad sėkmingas vakcinos taikymas gali tapti esminiu žingsniu atkuriant šernų populiaciją ir stabilizuojant situaciją visoje šalyje.
Gauk 80 puslapių kiekviename numeryje ir 2 priedus! Prenumeruok žurnalą 2026 metams!
