Patirtis

Nauja medžiotojų pareiga? Kaip medžiosime kormoranus?0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Tomis pačiomis kelių įstatymų pataisomis, kurios numato ir reglamentuoja probleminių vilkų medžioklę, vyriausybė taip pat patvirtino kormoranų populiacijos reguliavimą.

Nr. 24-19282 “Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. D1-622 Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo´ pakeitimo´ projekto

Nr. 24-19286 “Dėl aplinkos ministro įsakymo Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo´ pakeitimo´ projekto

Nr. 24-19290 “Dėl aplinkos ministro įsakymo Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 513 Dėl Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo´ pakeitimo´ projekto

Kormoranų gausos reguliavimas

Teisės aktų pakeitimais numatoma nustatyti kormoranų paėmimo iš gamtos metinių kvotų apskaičiavimo būdą. Naujas skaičiavimo metodas leis greičiau priimti sprendimus dėl leidimų išdavimo, sumažintų ginčų dėl leidimų galiojimo laikotarpio ir įvestų perinčių paukščių apsaugos elementus reguliuojant kormoranų gausą prie jų kolonijų. Kvotos būtų apskaičiuojamos įvertinus per pastaruosius septynerius metus paimtų iš gamtos kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje.

Apskaičiuota metinė kvota būs koreguojama atsižvelgiant į šalyje perinčių kormoranų populiacijos pokyčius, lyginant perinčių porų skaičiaus pokytį su praėjusiais metais. Taip pat siūloma taikyti kormoranų gausos reguliavimo apribojimus tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jei žuvininkystės ūkio telkinio ribos yra arčiau kaip 5 km nuo veikiančios kormoranų kolonijos ribos ir 5 km atstumu nėra kitų vandens telkinių, tinkamų maitintis jauniklius auginantiems didiesiems kormoranams. Tokiais atvejais jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu (balandį–birželį) būtų leista panaudoti itin nedidelę dalį metinės kvotos.

Kasmet apie 15 žuvininkystės ūkių kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimų kormoranams paimti iš gamtos išdavimo, visi jie vykdo reguliavimą naudodami medžioklės įrankius ir alternatyvias žalos mažinimo priemones. Per pastaruosius metus letaliu būdu (medžiojant) paimtų iš gamtos kormoranų skaičius, akvakultūros ūkių duomenimis, didėjo: 2021 m. paimti 3372 paukščiai, 2022 m. – 4719, 2023 m. – 6107.

Mirusi zona – kormoranų kolonija. Medžiotojos dienoraštis #14

Kormoranų medžioklė

Lietuvoje didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) populiacijos reguliavimas yra griežtai reglamentuotas siekiant apsaugoti žuvininkystės ūkius ir išlaikyti ekologinę pusiausvyrą. Pagal galiojančius teisės aktus, kormoranų medžioklė yra leidžiama tik turint specialius leidimus, kuriuos išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Šie leidimai paprastai suteikiami žuvininkystės ūkiams, patiriantiems didelę žalą dėl kormoranų veiklos.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta, kad kormoranų medžioklė gali būti vykdoma tik tam tikrais laikotarpiais ir naudojant nustatytus medžioklės įrankius bei būdus. Be to, siekiant apsaugoti perinčius paukščius, medžioklė šalia kormoranų kolonijų yra ribojama per jų perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpį (balandžio–birželio mėn.). Šiuo metu leidžiama panaudoti itin nedidelę dalį metinės kvotos.
E-SEIMA

Metinės kormoranų paėmimo iš gamtos kvotos apskaičiuojamos atsižvelgiant į per pastaruosius septynerius metus sumedžiotų paukščių vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje. Ši kvota gali būti koreguojama priklausomai nuo perinčių kormoranų populiacijos pokyčių šalyje, lyginant su praėjusiais metais. Svarbu pabrėžti, kad kormoranų medžioklė be atitinkamų leidimų yra draudžiama ir gali užtraukti administracines nuobaudas.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Didysis kormoranas: paukščio aprašymas ir poveikis aplinkai

Didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo) – kormoraninių (Phalacrocoracidae) šeimos paukštis, paplitęs Eurazijoje nuo Ramiojo iki Atlanto vandenyno, taip pat Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Australijoje ir Okeanijoje. Tai stambus paukštis, sveriantis apie 2,5 kg, kūno ilgis siekia 55–92 cm. Plunksnos dažniausiai juodos, metališko blizgesio, su baltomis dėmėmis ant galvos ir kaklo.

Didieji kormoranai minta daugiausia žuvimi. Suaugęs paukštis per dieną gali suėsti apie 400–500 gramų žuvies, tačiau šis kiekis gali skirtis priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir maisto prieinamumo.

Kormoranų ekskrementai turi didelę azoto ir fosforo koncentraciją, todėl yra labai rūgštūs. Dėl to jų kolonijose esantys medžiai ir augmenija dažnai žūsta, o dirvožemis tampa mažiau derlingas. Tai lemia vietinės augalijos nykimą ir gali paveikti vietines ekosistemas, sumažindamas biologinę įvairovę.

Sunaikinta aplinka kormoranų kolonijoje

Kormoranų populiacija Lietuvoje

Lietuvoje didžiųjų kormoranų populiacija pastaraisiais metais svyruoja. 2021 m. šalyje perėjo apie 8,9 tūkst. porų, 2022 m. – 9,2 tūkst. porų, o 2023 m. – 7,8 tūkst. porų. Šie paukščiai įsikūrę devyniose įvairaus dydžio kolonijose, didžiausios iš jų yra Juodkrantėje, Rusnės salyne ir Pajūrio regioninio parko Plazės rezervate.
JAPĀNAS PATS

Atsižvelgiant į kormoranų poveikį žuvininkystės ūkiams ir vietinėms ekosistemoms, Aplinkos ministerija siekia subalansuoti šių paukščių populiaciją, nustatydama metines jų paėmimo iš gamtos kvotas ir reguliavimo priemones.

!PRENUMERUOKITE žurnalą!

Susiję straipsniai

Naujausias žurnalo numeris jau čia!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.