Mėlynojo liežuvio liga, vadinama Bluetongue, yra virusinė infekcija, kurią sukelia Orbivirus genties virusas, perduodamas kraujasiurbiais mašalais iš Culicoides genties. Liga paveikia atrajotojus – avis, galvijus, o kai kuriais atvejais ir laukinius elnius, stirnas bei kitus žvėris. Žmogui ji nepavojinga, tačiau dėl ekonominės ir ekologinės reikšmės ji laikoma viena iš rimčiausių gyvūnų ligų Europoje. Pastaraisiais metais, dėl šiltėjančio klimato ir ilgesnio vektorių aktyvumo, virusas pasiekė vis šiauresnes platumas, įskaitant ir Baltijos regioną.
Moksliniai tyrimai rodo, kad laukiniai atrajotojai gali ne tik užsikrėsti mėlynojo liežuvio virusu, bet ir išgyventi infekciją bei įgyti imunitetą. Šį procesą patvirtina serokonversija – antikūnų atsiradimas kraujyje po užsikrėtimo. Tokie duomenys surinkti daugelyje Europos šalių. Pietų Ispanijoje atliktame plataus masto tyrime, kuriame tirta daugiau nei tūkstantis trys šimtai laukinių atrajotojų – tauriųjų elnių, stirnų, danielių ir muflonų – net trečdalis jų turėjo antikūnų prieš BTV, tai reiškia, kad buvo užsikrėtę, pasveiko ir jų imuninė sistema suformavo atsaką. Panašūs rezultatai gauti ir Doñanos nacionaliniame parke, kur antikūnų aptikta beveik aštuoniasdešimt devynių procentų tauriųjų elnių ir daugiau nei pusėje danielių. Šie duomenys rodo, kad virusas gamtoje cirkuliuoja nuolat, o laukiniai gyvūnai tampa ne tik jo nešiotojais, bet ir įgyja tam tikrą atsparumą.
Eksperimentiniai bandymai su tauriaisiais elniais Europoje patvirtino, kad šie gyvūnai gali išgyventi infekciją ir ilgą laiką išlaikyti antikūnus. Po užkrėtimo viruso RNR jų kraujyje aptinkama dar kelias savaites ar net mėnesius, tačiau elniai išlieka kliniškai sveiki. Tai įrodo, kad jų imuninė sistema sugeba susidoroti su infekcija ir sukurti ilgalaikę imuninę atmintį. Tokia natūrali atranka, kai išgyvena atspariausi individai, ilgainiui gali lemti populiacijos prisitaikymą prie viruso buvimo aplinkoje.
Tyrimai Ispanijoje, Italijoje ir Pietų Prancūzijoje parodė, kad nemaža dalis laukinių atrajotojų, tokių kaip elniai, danieliai ir muflonai, turi antikūnų prieš mėlynojo liežuvio virusą.
Pietų Ispanijoje ištirta daugiau nei 1300 laukinių gyvūnų; net 35 proc. jų turėjo antikūnų, rodančių, kad buvo užsikrėtę, išgyveno ir įgijo imuninį atsaką.
Doñanos nacionaliniame parke aptikta net 97 proc. raudonųjų elnių ir 65 proc. danielių, kurių kraujyje rasti BTV antikūnai – tai reiškia labai aukštą sąlytį su virusu ir populiacijos atsparumą.
Eksperimentiniai tyrimai su europiniais elniais (Cervus elaphus) patvirtino, kad užsikrėtę jie gali sukurti ilgalaikį imunitetą ir turėti apsaugą nuo pakartotinio užkrato bent keliems mėnesiams.
Šie duomenys leidžia manyti, kad laukiniai atrajotojai, ypač elniai, tampa natūraliu viruso rezervuaru, bet kartu ir prisitaiko prie jo. Nors jie gali nešioti virusą, jų imuninė sistema sugeba jį kontroliuoti ir išvengti mirtinų pasekmių. Šaltinis
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad antikūnų buvimas dar nereiškia visiškos apsaugos. Mėlynojo liežuvio virusas turi daugiau nei dvidešimt skirtingų serotipų, todėl imunitetas prieš vieną iš jų nebūtinai apsaugos nuo kito. Kai kurie gyvūnai gali tapti besimptomiais nešiotojais, o virusas tam tikromis sąlygomis vėl suaktyvėja. Be to, antikūnų trukmė ir stiprumas priklauso nuo daugelio veiksnių – gyvūno amžiaus, fiziologinės būklės, mitybos ir klimato sąlygų.
Nepaisant šių niuansų, vis daugiau tyrimų patvirtina, kad laukiniai atrajotojai, ypač tauriai elniai, prisitaiko prie šios ligos ir įgyja tam tikrą natūralų atsparumą. Tai svarbus veiksnys, padedantis suprasti, kodėl kai kuriuose regionuose, nepaisant viruso cirkuliacijos, nesusiformuoja masiniai protrūkiai ir laukiniai gyvūnai išlieka sveiki.
Lietuvoje šiemet nustatyti pirmieji mėlynojo liežuvio ligos atvejai galvijų ūkiuose, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja, kad virusas gali patekti ir į laukinę fauną. Tarnyba ragina medžiotojus atkreipti dėmesį į briežų šeimos gyvūnus – elnius, stirnas ir briedžius – ir pranešti apie galimus ligos simptomus: neįprastą apatiją, šlubavimą, patinimus galvos srityje, pakitusią gleivinės spalvą ar išskyros iš nosies ir burnos. Pastebėjus tokius požymius, rekomenduojama apie tai informuoti VMVT telefonu 1879 arba užpildyti pranešimo formą institucijos interneto svetainėje.
Mokslininkai pabrėžia, kad stebėjimas gamtoje ir medžiotojų bendradarbiavimas yra būtini norint įvertinti, ar Lietuvos laukiniai atrajotojai įgyja panašų natūralų imunitetą kaip ir Pietų Europos populiacijos. Kuo anksčiau surenkami duomenys apie laukinę fauną, tuo geriau galima suprasti viruso plitimo kryptis ir prisitaikymo mechanizmus. Mėlynojo liežuvio virusas, nors ir pavojingas, ne visada reiškia mirtį – gamtoje vis dažniau stebima, kad laukiniai gyvūnai mokosi su juo gyventi.
Vilkas nutempė šunį ir gąsdina žmones, o šernai išdrasko Klaipėdos vazonus. Miško naujienos #14
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
