Latvijoje registruotų meškų skaičius toliau auga, o jų užimama teritorija plečiasi, nurodo Latvijos valstybinio miškų mokslinių tyrimų instituto „Silava“ vyriausioji mokslininkė, zoologė Guna Bagrade ir mokslininkas, Dr.biol Jānis Ozoliņš. Oficialiai užregistruota ir pirmoji meška Kuržeme.
Meškos jau dabar gyvena maždaug pusėje Latvijos teritorijos. „Galima sakyti taip – pusėje Latvijos mes galime fiksuoti mešką, galime ją pamatyti – tai yra Vidzemė, Latgala, Sėlija. Kuržemė kol kas dar neatskleidžia savo tikrojo meškų skaičiaus, bet laikas nuo laiko ir Kuržemėje pastebimos meškos“, – aiškina Bagrade.
Pernai, išanalizavus ekskrementus, pavyko genetiškai identifikuoti pirmąjį patiną – mešką Kuržemės pusėje.
Šiuo metu Latvijoje gyvena apie 150 meškų, ir jos vis dažniau pastebimos netoli apleistų ar kasdien nenaudojamų pastatų. Tačiau Bagrade pabrėžia, kad nėra pagrindo nerimauti dėl galimo susidūrimo su meška, nes, kaip ir visi gyvūnai, meškos yra atsargios.
Nors iki šiol Kuržemėje meškos buvo laikomos retenybe, pastaraisiais metais pasitaikė keli pastebėjimai. Pavyzdžiui, 2021 m. gegužę Bārtos savivaldybėje medžiotojas įrengė miško kamerą, ir jau po trijų valandų joje buvo užfiksuota meška. Šis atvejis sulaukė ir Lietuvos žiniasklaidos dėmesio, atsižvelgiant į pastebėjimo artumą abiejų šalių sienai.
Meška lankosi gyvūnų viliojimo vietoje Kurzemeje (Latvijoje)
Saugumas ir žmonių sąveika su meškomis
Nors meškų populiacija auga, ekspertai pabrėžia, kad nėra pagrindo panikai. Rudieji lokiai paprastai vengia žmonių, o užpuolimai yra reti. Vis dėlto, susidūrus su meška, rekomenduojama ramiai atsitraukti, garsiai kalbant ar dainuojant, kad gyvūnas suvoktų žmogaus buvimą ir galėtų išvengti konfrontacijos.
Meškų populiacijos augimo priežastys
Palankios aplinkos sąlygos – daugiau maisto (uogų, grobio), mažiau konkurentų ir tinkamos žiemojimo vietos.
Sumažėjęs medžioklės ar gyvūnų šalinimo intensyvumas – jeigu meškos yra saugomos įstatymų arba jų medžioklė apribota, populiacija gali atsikurti ir augti.
Mažesnis žmonių trikdymas – miškų plotų didėjimas arba mažesnis miškų kirtimas sudaro saugesnę aplinką meškoms.
Gamtos apsaugos priemonės – vykdant rūšių apsaugos programas, meškų populiacija gali augti.
Migracija – meškos gali atkeliauti iš kitų teritorijų, kur jų skaičius didesnis.
Mažesnis mirtingumas – pavyzdžiui, mažiau kelių eismo įvykių ar ligų, kurios mažina meškų žūtį.
Didelė šernų populiacija ir Afrikinio kiaulių maro (AKM) poveikis – daug nugaišusių gyvūnų sudaro didelį laisvai prieinamo maisto kiekį, kuris tampa papildomu mitybos šaltiniu meškoms.
Išvados
Pirmosios oficialiai užregistruotos meškos buvimas Kuržemėje rodo rudųjų meškų populiacijos stabilizavimąsi ir plėtrą Latvijoje. Šis įvykis pabrėžia visuomenės informavimo ir švietimo apie saugų sambūvį su šiais laukiniais gyvūnais būtinybę.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
