Pavasariui įsibėgėjant ir prasidedant intensyviems žemės ūkio darbams, vis ryškiau matoma problema, su kuria susiduria ūkininkai. Migruojantys žąsiniai paukščiai daro reikšmingą žalą pasėliams, todėl ieškoma sprendimų, kaip šią žalą sumažinti. Estija ir šiemet pasirenka modelį, kuriame svarbų vaidmenį atlieka medžiotojai.
Estijos aplinkos agentūra pranešė, kad 2026 metų pavasarį ir toliau bus leidžiama reguliuoti žąsinių paukščių gausą siekiant išvengti žalos žemės ūkiui. Medžioklė leidžiama konkrečiose teritorijose – Harju, Lääne-Viru, Ida-Viru, Jõgeva, Põlva ir Tartu regionuose.
Šiemet nustatyti aiškūs limitai. Leidžiama sumedžioti iki 500 didžiųjų baltakakčių žąsų ir 500 baltaskruosčių berniklių, o kanadinių berniklių sumedžiojimas neribojamas. Pasiekus 90 procentų nustatyto limito, Estijos aplinkos agentūra gali sustabdyti šių rūšių medžioklę.
Medžioklės laikotarpis nustatytas nuo kovo 16 iki gegužės 31 dienos. Kiekvienas medžiotojas privalo ne vėliau kaip prieš vieną valandą informuoti atsakingą instituciją apie planuojamą medžioklę. Taip pat galioja ir kiti apribojimai – iš vieno žemės ūkio lauko per parą leidžiama sumedžioti ne daugiau kaip penkis paukščius, o sumedžioti paukščiai negali būti paliekami lauke.
Leidžiama medžioti tik būryje esančius paukščius, kai jų yra ne mažiau kaip dešimt. Tokia nuostata padeda išvengti atsitiktinio pavienių individų sumedžiojimo ir užtikrina selektyvesnį populiacijos reguliavimą.
Medžioklė galima tik tuose žemės ūkio plotuose, kurie registruoti valstybės žemės ūkio duomenų sistemoje kaip pasėlių plotai. Svarbi sąlyga – netoliese, ne didesniu kaip penkių kilometrų atstumu, turi būti ne mažesnis kaip 10 hektarų vientisas pievų ar pusiau natūralių buveinių plotas. Šios teritorijos veikia kaip alternatyvios paukščių maitinimosi ir poilsio vietos.
Kartu nustatyti ir aiškūs draudimai. Medžioklė negalima pievose, daugiametėse ganyklose, daugiamečių augalų plotuose ir teritorijose, kurios nepriskiriamos žemės ūkio naudmenoms. Ji taip pat draudžiama saugomose teritorijose ir vietose, kur registruotos saugomų paukščių rūšių buveinės.
Svarbus principas yra kompleksinis požiūris. Medžioklė leidžiama tik tuo atveju, jei tuo pačiu metu tame pačiame lauke naudojamos ir neletalios paukščių baidymo priemonės. Tai rodo, kad prioritetas teikiamas prevencijai, o medžioklė tampa papildomu įrankiu sprendžiant problemą.
Šis sprendimas dar kartą parodo, kad medžiotojai gali būti svarbūs partneriai padedant ūkininkams ir valdant laukinės faunos daromą poveikį žemės ūkiui.
Kokio skrandžio reikia, kad tiek suėstų? Vilkai, lūšis ir dygliakiaulė. Miško naujienos #24
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
