Tekstas: Kostas Slivskis
Šiandien daugelis medžiotojų kolektyvų sprendžia santykius su vietos gyventojais: vienam žvėrys pasėlius ar mišką niokoja ir daro nuostolius, kitam bebrai užtvenkė upelį ar kokį kanalą ir apsėmė dirbamą žemę, kitas kaimo žmogus piktinasi, kodėl medžiotojai, neatsiklausę valdos savininko, pasistatė bokštelį žvėrims tykoti ar jį sumedžioję pravažiuoja mašina per nenušienautą pievą… Gal dar ir šiaip papyksta dėl kokių netinkamų medžiotojų veiksmų.
Neabejotinai medžiotojų kolektyvas privalo sutarti su vietos gyventojais, nes kitaip problemų atsiras daugybė ir gali tekti sumokėti ūkininkui už žvėrių padarytą žalą. Ar daug rasis medžiotojų kolektyvų, kurie jau tokie turtuoliai, kad galėtų sau tai leisti? Net sugebant susikalbėti, ir tai visko būna…
Kontaučių medžiotojų klubo kolektyvas (Plungės medžiotojų ir žvejų draugija) itin stengiasi palaikyti geresnius santykius su vietos gyventojais. Visada reaguoja į ūkininkų nusiskundimus dėl pasėliams ar pievoms daromos žalos, išgaudo ar išmedžioja bebrus, neatsiklausę valdos savininko nestato bokštelių. Čia daug ką galima išvardyti…
Neabejotinai pagrindinis šio kolektyvo medžiotojų bendravimas su vietos gyventojais vyksta per Šv. Onos atlaidus Kantaučių bažnyčioje. Po mišių rengiami koncertai, vyksta sporto varžybos – tai tikrų tikriausia bendruomenės šventė. Susikalbėjimas dar pagerėjo, kai bendruomenės pirmininke tapo medžiotoja Aušra Juškienė. Jos dėka Kantaučių kultūros namuose po medžioklės, kurioje dalyvavo pasaulyje garsus muzikas, profesorius Petras Vyšniauskas, surengtas koncertas, į kurį atvyko ne tik bendruomenės nariai. Petras yra plungiškis, ir – koks sutapimas – vienas iš tenykščio kolektyvo medžioklės plotuose esančių miškų pavadintas Petro mišku (kadaise toje vietoje buvo Petro sodyba).
Kasmet medžiotojai visus susirinkusius vaišina kokiu nors žvėrienos patiekalu. Šį kartą buvo išvirta šurpa vadinama tiršta sriuba su šerniena. Pagarbos verti abu virėjai – medžiotojai Antanas Gricius ir net iš Alytaus atvykęs Irmantas Vaickelionis. Jiems talkino medžiotoja Giedrė Daukšaitė.
Tarp susirinkusiųjų visada būna rajono meras, įvairūs politikai, neretai – Seimo narys. Rengiamos fotografijų ir trofėjų parodos. Kaip visada nuoširdžiai bendraujama su visais susirinkusiais – ne kartą teko girdėti šių žmonių padėką už puikų medžiotojų dalyvavimą bažnytkaimio šventėse.
Ir visa tai vyksta jau keliasdešimt metų. Būčiau neteisus pasakęs, jog tai daroma tik dėl įsiteikimo vietos gyventojams už žvėrių daromą žalą. Nieko panašaus. Nemaža dalis šio kolektyvo medžiotojų Kantaučiuose gyvena. Norisi vietos žmonėms parodyti, jog medžiotojai nėra jau tokie blogiukai, kaip neretai apie juos kalba kokie gamtos mylėtojai. Tegu esantis prieš medžioklę pakalba su vietos žmonėmis dėl medžioklės – bijau, jog su šakėmis bus išvytas. Tik medžiotojai reguliuoja žvėrių skaičių – jų ne mažėja, o dargi daugėja ir tie nuostoliai vis didėja.
Pakalbėkime apie paskutinius Šv. Onos atlaidus. Po mišių, dar iki koncertų, visi puolė apžiūrinėti mano parengtą fotografijos parodą „Gamta – visų namai“ ir kelių medžiotojų eksponuojamus trofėjus. Tik dalelę savo trofėjų parodai pateikiau aš, Kontaučių klubo vadovas Mindaugas Preibys ir Artūras Tiškus. Dar eksponuota į amžinuosius medžioklės plotus išėjusio Rimanto Adomavičiaus stirninų ragų kolekcija. Ir tai jau buvo verta dėmesio paroda, nes tarp trofėjų buvo ir medaliais įvertintų. Dar buvo vilkų galvos ir iškamša, puikiausi elnių ir briedžio ragai, šernų iltys, trofėjai iš Afrikos.
Tai tik dalelė šio kolektyvo medžiotojų trofėjų, o jau ir taip buvo į ką pažiūrėti. Net trys Kontaučių klubo medžiotojai su šautuvais pavaikščiojo Afrikoje (Namibijoje, 2019 m.) ir ten paguldė įvairių žvėrių. Po šios išvykos atsirado pasakymas: „Kontaučiai – ir Afrikoje Kontaučiai“. Mat, manau, kad iš pavydo apie tą išvyką pakalbėta net per televiziją. Atseit, nuo kada kaimiečiai taip išturtėjo, kad gali sau leisti medžioti Afrikoje. Velniai nematė…
Per parodą tai vienas, tai kitas medžiotojas, priėjęs prie susidomėjusiojo, paaiškindavo apie apžiūrimą trofėjų. Nepaprastai įdomi buvo priešais parodos ekspoziciją pastatyta vilko iškamša. Vaikai tiesiog glostė vilkelį.
Lietuvos medžiotojai panašias parodas jau seniai rengia, o tai itin kelia visuomenės susidomėjimą medžiokle, parodo jos kultūrą.
Naujas žurnalo „Medžioklė“ numeris jau išėjo!
