Brakonierystė Lietuvoje keletą pastarųjų metų susilaukia vis daugiau visuomenės dėmesio. Vos pastebėję, kaip jautriai aplinkosaugininkų ir žaliųjų aktyvistų sukurstyta visuomenė reaguoja į tokias žinias, žurnalistai vis labiau domisi, kaip inspektoriams sekasi gaudyti brakonierius, ir nedelsiant pateikia jas skaitytojui visu gražumu. Ar iš tiesų ši problema tokia didelė? Ar tikrai visi Lietuvos medžiotojai staiga pamiršo etiką ir taisykles, nusispjovė į įstatymus ir nuobaudas?
Apklausoje, kurioje dalyvavo tik srities profesionalai (medžiotojai), 51,2 proc. atsakė, kad brakonierystė yra reali problema, 27,2 proc. mano, kad tai tik netikras įspūdis, suformuotas žiniasklaidos. 12 proc. dėl gadinamo medžiotojų įvaizdžio kaltina inspektorius, kurie daug griežčiau ieško pažeidėjų, 6,4 proc. įsitikinę, kad brakonieriavimo apimtis nedidelė, o paskutinį, juokais pateiktą atsakymo variantą „Kas yra brakonieriavimas?“ rinkosi 3,2 proc. apklaustųjų. Štai taip pasiskirstė balsai apklausoje, kurios dalyviai buvo tikslinė mūsų žurnalo auditorija, kolegos ir srities ekspertai.
Ryškiausi pastarųjų metų įvykiai
Apie reikšmingiausius, keisčiausius ir brangiausius brakonierystės atvejus, kuriuose figūruoja paprasti medžiotojai, politikai ir valstybės tarnybų atstovai, visuomenė sužino iš medijų.
Pernai rugsėjį Pagėgių padalinio miškų urėdijos darbuotojas buvo sulaikytas vietos gyventojams pranešus apie šūvius. Policijos ekipažas sustabdė automobilį ir nustatė, kad Toyota Hillux krovinio skyriuje yra du medžiokliniai šunys ir nelegaliai sumedžiotas bebras. Dėl įvykio pradėta administracinė byla. Skandalingo prieskonio jai pridėjo tai, kad pažeidėjas – valstybės pareigūnas.
Spalio pradžioje Jurbarko rajone visa brakonierių komanda – du vyrai su medžiotojų bilietais ir du padėjėjai sumedžiojo tris tauriuosius elnius. Lrytas.lt straipsnyje rašoma: „Su tokiu įžūliu brakonierių siautėjimu jau seniai neteko susidurti – padaryta žala gamtai gali sudaryti apie 17 tūkst. eurų.“
Gruodžio pradžioje Giraitės miške krito vienas stambiausių Lietuvoje sumedžiotų vilkų. Plėšrūnas, kurį sumedžiojo Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas, svėrė 66 kilogramus. Ištyrusios šį įvykį tarnybos nustatė, kad vilkas sumedžiotas tamsoje su žibintu. Be to, vyras pats išsidavė duodamas nuotraukų dviem vietos laikraščiams ir papasakodamas, kaip sumedžiojo vilką.
Šių metų sausį įvyko du pažeidimai, susilaukę didelio atgarsio. Pirmas – Elektrėnų savivaldybėje per medžioklę su varovais sumedžiota vaikinga briedė. Medžiotojas teisinosi, kad supainiojo ją su jaunikliu.
Na, o dramatiškiausias įvykis buvo Panevėžio rajone, Krekenavos–Naujamiesčio profesionalios medžioklės plotų vienete, kur per medžioklę su varovais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Jonas Slapšinskas sumedžiojo stumbrę.
Inspektoriams politikas teigė, kad supainiojo stumbrą su šernu. Kokius padarinius šis įvykis sukels jo politinei karjerai, nežinia, bet finansinės pasekmės aiškios: už stumbro patelę teks sumokėti 800–1800 eurų baudą, 1–5 metams bus prarasta teisė medžioti, konfiskuoti atliekant pažeidimą naudoti įrankiai. Taip pat J. Slapšinskui teks sumokėti 12 200 eurų baudą už žalą gamtai.
Dar vienas brakonierystės atvejis, kuriame dalyvavo irgi valstybės tarnautojas, įvyko 2018 metų sausį, kai pagauti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, sumedžioję dvi lūšis.
Kasmet fiksuojama po keletą brakonieriavimo, Medžioklės taisyklių (MT), Medžioklės įstatymo (MĮ) ar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pažeidimų, tačiau šį sezoną viešų pranešimų skaičius stebina. Atrodo, arba brakonieriai suaktyvėjo, arba medžiotojai iš tiesų tiek daug klysta, arba pasitempė patys inspektoriai.
Kokia iš tiesų brakonierystės situacija Lietuvoje?
Mindaugas Baranauskas ir Egidijus Bukelskis parengė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) komentarą, kuriame nurodo, kad per metus Lietuvoje nustatoma tik kelios dešimtys MT pažeidimo atvejų. „Dauguma jų – tai smulkūs medžioklės lapo pildymo pažeidimai. Pavyzdžiui, pirmame lape įrašoma išdavimo data, o antrame tenurodoma mėnuo ir diena. Neįrašyti šios informacijos laikoma šiurkščiu MT pažeidimu. Taip sukuriamas įvaizdis, kad medžiotojai brakonieriauja.
Kokius padarinius šis įvykis sukels jo politinei karjerai, nežinia, bet finansinės pasekmės aiškios
Deja, 2019 m. buvo nustatyti keturi medžioklės lapo klastojimo atvejai, ko anksčiau tikrai nebuvo. Atskyrus nežymius lapo pildymo pažeidimus nuo tikro brakonieriavimo ar saugaus elgesio taisyklių pažeidimų, paaiškėtų, kad šiurkščių pažeidimų yra labai mažai. Kasmet nustatomi keli brakonieriavimo (naudojant ginklus, kilpas) atvejai, kuriuos padaro ne medžiotojai“, – rašoma LMŽD laiške.
Yra labai mažai atvejų, kad medžiotojas neteisėtai sumedžiotų kokį nors gyvūną. Remiantis Aplinkos apsaugos departamento (AAD) duomenimis, už MT ir MĮ pažeidimus per pastaruosius trejus metus administracinių pažeidimų protokolai išrašyti 2232 asmenims. Statistika rodo, kad pažeidimų mažėja: 2017 m. jų buvo 782, 2018 m. – 736, o 2019 m. – 714.
Lietuvos medžiotojų draugijos (LMD) pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas sutinka, kad medžiotojų brakonieriavimo atvejų kasmet mažėja. „Gal dėl to ir kyla inspektorių noras viską griežtinti, daryti medžioklės dokumentus sudėtingesnius, nes tada didėja klaidos dokumentuose tikimybė. Viena iš problemų – negebėjimas teisės aktuose atskirti tikro brakonieriavimo nuo klaidos ir nereikšmingo pažeidimo. Tai viena priežasčių, kodėl visai likusiai visuomenei ir net patiems medžiotojams susidaro įspūdis, kad brakonierystė klesti. Iš esmės yra labai mažai atvejų, kad medžiotojas neteisėtai sumedžiotų kokį nors gyvūną. Daugiausia tai smulkūs trūkumai dokumentuose ir kitokie pažeidimai“, – sako G. Vaitiekūnas.
Teisinės bazės atitikimas
AAD direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius nurodė, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra pakankamas, bet atsižvelgiant į šiuolaikinio gyvenimo sąlygas jį reikėtų patobulinti. Tas pats tinka ir kalbant apie darbuotojų skaičių – dabar medžioklės eigą, MT ir MĮ laikymąsi visoje Lietuvoje kontroliuoja apie šešiasdešimt inspektorių, bet AAD vadovybė mano, kad jų reikėtų daugiau.
Inspektorių darbo stilius ir galimybės
Apie inspektorių darbo kokybę ir atsakingumą LMŽD atstovai sakė taip: „Mūsų gamtosaugoje yra aštuonios teritorijos, kuriose dirba specializuotos gyvosios gamtos inspektorių grupės. Manome, kad jų darbas yra operatyvus ir tai veiksminga priemonė stabdant bet kokius MT pažeidimus.“
Kauno medžiotojų sąjungos (KMS) vadovas Kęstutis Markevičius pripažino, kad brakonieriavimas kaip toks dar yra, bet jo mastai nėra dideli ir daugiausia su brakonieriais kovoja patys medžiotojai, kurie vėliau baudžiami už menkus pažeidimus, pavyzdžiui, medžioklės lapo pildymo klaidas, taip pat už menkus saugaus elgesio medžioklėje pažeidimus – lipant iš automobilio ar į slidų šlaitą užlenkiamas ginklas ir pan.
„Inspektoriai tai fiksuoja kaip didžiausią nusižengimą, o medžiotojai, patys sugavę ir pranešę apie brakonierių, sulaukia iš aplinkosaugininkų kirčio į nugarą ir žiniasklaidoje nušviečiami kaip patys blogiausi kenkėjai, kuriuos gali suvaldyti tik aplinkos apsaugos inspektorius. Dauguma jų dar veikia senosios sovietinės mokyklos metodais – kuo daugiau protokolų, tuo aš kietesnis. Tenka medžioti kitose šalyse, ir galiu drąsiai pasakyti, kad mūsų aplinkosaugos inspektoriams dar labai toli iki to lygio, kuris yra Vokietijoje, Lenkijoje ar Skandinavijos šalyse. Ten klausia, kuo galima padėti, nes žino, kad esame vienoje pusėje kovoje prieš brakonierius, na, o Lietuvos inspektoriai medžiotojus mato kaip brakonierius. Tai lengvas būdas gauti keletą papildomų protokolų į bylą, nors jie ir kelia juoką. Jau ir kelių policijai užtenka tik asmens dokumento, o čia privalai turėti šūsnį popierių su savimi ir, neduok Dieve, paliksi ginklo kortelę ar ne tą pasiimsi – tu brakonierius ir medžioklė neteisėta. Taip kad jų darbo kokybę dešimtbalėje sistemoje vertinu stipriu dvejetu“, – savo nuomonę iliustruoja KMS vadovas.
Kokio tipo žmonės dažniausiai pažeidžia MT?
Neduok Dieve, paliksi ginklo kortelę ar ne tą pasiimsi – tu brakonierius ir medžioklė neteisėta
Į šį klausimą vienareikšmiško atsakymo nėra, nes daug kas priklauso nuo aplinkybių, patirties ir medžiotojo amžiaus. E. Bukelskis savo komentare nurodo: „Smulkių pažeidimų padaro visų socialinių grupių asmenys. Dažniausiai jie padaromi laiku nesužinojus apie priimtus MT pakeitimus, pavyzdžiui, terminus. Na, o tikro brakonieriavimo atvejai dažniausiai įvykdomi asocialių asmenų ir tokių pažeidimų kasmet mažėja. Tai ne tik medžiotojų, bet ir inspektorių nuomonė.“ G. Vaitiekūnas mano, kad pagrindinės brakonieriavimo priežastys yra netinkamas limitavimas ir medžiotojų klubų vidaus santykių problemos.
„Dalis medžiotojų pažeidžia taisykles, kad paslėptų sumedžiotą gyvūną nuo kitų klubo narių ar inspektorių, nepildo medžioklės lapo tik todėl, kad limitai per maži. Limitų skirstymo komisijos ne visur dirba atsižvelgdamos į žvėrių gausą. Su tuo sutinka ir Aplinkos ministerijos bei miškininkų vadovai“, – sako LMD vadovas.
Na, o K. Markevičius mano, kad dabar daugiau brakonieriauja adrenalino fanatikai – žmonės, galintys sau leisti puikią įrangą, techniką ir turintys žinių. „Į tokių asmenų sugavimą, manau, ir turėtų orientuotis aplinkosauga. Pastaraisiais metais kilpininkų stipriai sumažėjo, ir tai daugiausia būdavo asocialūs piliečiai. Apie intelektinę kilmę, manau, klausimų neturėtų kilti. Bet kuris protingai mąstantis asmuo, juolab medžiotojas, nenusiris iki brakonieriaus“, – sako KMS vadovas.
Medžiotojų kursų organizatorių atsakomybė
Nors medžiotojas yra viena seniausių profesijų, kuri vis dar remiasi gamtos dėsniais, ji irgi vystosi ir šiuolaikinės aukštosios technologijos turėtų būti taikomos daug plačiau nei tik medžioklės aprangai ir ginklų gamybai. Pasak E. Bukelskio, kad medžiotojų rengimo kursai būtų efektyvesni ir atitiktų šiuolaikinius reikalavimus, būtina keisti kursų programą. „Daugelyje rajonų medžioklės kursus veda reikalingos kvalifikacijos neturintys asmenys, jie nesilaiko rengimo programos. Pavyzdžiui, mūsų rengiami kursai vykdavo keturis mėnesius dukart per savaitę, o kitų organizacijų kartais trunka vos savaitę“, – teigia E. Bukelskis.
KMS vadovas K. Markevičius išskiria kitą svarbų aspektą: „Dėl medžiotojų paruošimo išskirčiau vieną svarbią detalę, kuri, manau, anksčiau leisdavo daugiau pabendrauti ir sužinoti apie naują būsimą kolegą – tai egzaminavimas prie komisijos, o ne aklas testų pildymas. Arba bent jau abu šie būdai kartu.“
Žiniasklaidos burbulas
Anksčiau apie brakonieriavimą kalbėta retai. Kai Lietuvą ir kitas Baltijos šalis pasiekė žalioji banga, ir mūsų žiniasklaida bei jos įkvėpėjai daugiau dėmesio skyrė šiai temai. Ir tai veikia! Medžiotojo įvaizdžio tokios publikacijos neblizgina, bet didelė dalis medžiotojų mano, kad isterija apie medžioklę apskritai ir apie brakonieriavimą yra sutirštinta. Pažeidimų nėra tiek daug, kaip pabrėžia spauda. „Liaudžiai reikia priešo, tamsaus personažo. Apie ką daugiau rašyti? Keikti medžiotojus dabar madinga, bet ar tai rodo tikrąją situaciją, nesu tikras“, – svarsto G. Vaitiekūnas.
Su juo sutinka ir K. Markevičius: „Žiniasklaida vaikosi pigių sensacijų, o jei dar gauna paskatinimą iš tokių organizacijų kaip Baltijos vilkas ar panašiai, tai ir daro mus priešais. Kad ir pastarasis atvejis, kur sumedžiota stumbro patelė. Medžiotojas suklydo, jis atsakys, susimokės baudą, neteks leidimo, bet niekas į tai nesigilina, nesako, kad yra likę licencijų stumbrams sumedžioti, kad tai išskirtinis atvejis, kad negalima kaltinti visų, kad tai žmogiška klaida. Niekas nedetalizuoja aplinkybių, kaip viskas vyko, kad vadovas viską atliko teisingai. Dėl to vėl kliuvo medžiotojams ir Valstybinių miškų urėdijai. Už ką? Kad principingai dirba savo darbą? Kad gausina medžiojamųjų gyvūnų populiaciją? Ar pamiršo, kaip išvis stumbrai atsirado laisvėje? Galima dar daug klausimų iškelti, bet pagrindas turėtų būti normalus aplinkosaugininkų, miškininkų ir medžiotojų bendradarbiavimas.“
