Nuo gamtos ir medžioklės atitrūkusi visuomenės dalis per pastaruosius metus gerokai suaktyvėjo. Visi prisimena Medžioklės taisyklių pataisas, kurios sukėlė ornitologų ir gamtos apsaugos specialistų, aplinkos aktyvistų ir medžioklės oponentų pasipiktinimą. Medžiotojų ir nemedžiotojų protestai vykstant akcijai #ašmedžiotojas baigėsi kai kurių naujų įstatymo normų atšaukimu ar patikslinimu.
Ši situacija parodė, kad Lietuvos medžiotojai gali susiburti dėl bendro tikslo, rengti protestus ir deklaruoti savo poziciją. Deja! Šį rudenį iš Medžioklės taisyklių išbrauktas punktas, draudžiantis trukdyti medžioklei ir gadinti jos infrastruktūrą. Socialinių tinklų grupėse, pvz., Apginkime Lietuvos miškus, pasirodė atkaklesni raginimai laužyti ir deginti medžioklės bokštelius ir namelius, burtis ir vykti į medžioklės plotus, kur planuojama rengti medžioklę su varovais, eiti į mišką ir ginti gyvūnus. Pavieniai asmenys jau pradėjo ir aktyvią veiklą. Ką tai mums, medžiotojams, reikš ateityje, šiuo metu net nesinori galvoti.
Žurnalistė provokuoja medžiotojus?
Vienas iš lapkričio skandalų žiniasklaidoje buvo susijęs su žurnalistės ir medžioklės oponentės Rūtos Janutienės bei jos dukters veiksmais, kai per medžioklę su varovais jos užpuolė linijoje stovinčius medžiotojus. Nepaisant medžiotojo raginimų nekelti pavojingos situacijos ir nesiartinti prie jo, kaukių nedėvinčios, šūkaujančios ir agresyviai besielgiančios ponios bandė išprovokuoti medžiotojus ir sabotuoti medžioklę.
„Jau nuo pat pradžių moteris pradėjo filmuoti. Dar prieš jai išlendant iš kalvos priedangos, kuri skyrė už 400 metrų esančią medžiotojų liniją ir ponios turtą, išėmiau ginklo užtaisą. Pasitikau atėjūnes ir iš karto supratau, kad bus kažkas rimta. Abu su kolega įjungėme telefonų kameras ir pradėjome filmuoti. Kolegos darytame įraše viskas matyti dar geriau nei mano: kaip ji artėjo prie manęs, kaip nepaiso prašymų užsidėti kaukę ir laikytis distancijos, kaip grasina, bando išprovokuoti ir visa kita“, – atskleidė konflikto dalyvis, kuris tą dieną svečiavosi Švenčionėlių medžiotojų būrelio rengtoje medžioklėje su varovais.
Incidentas įvyko Švenčionių rajone, šalia Pliauškių miško. R. Janutienė priartėjo prie medžiotojų ir ėmė juos mokyti, kaip ir kada jie gali medžioti, kaltino juos pasikėsinus į jos privačios žemės ribas bei esą sukėlus nesaugumo jausmą aplinkinių sodybų gyventojams.
Pagrindinis užpuolikių argumentas buvo tas, kad medžiotojai yra per arti namų. Komentaruose apie šį incidentą R. Janutienės gynėjai teigė: „Pabandysiu paaiškinti, dėl ko kilo konfliktas: medžiotojai per daug priartėjo prie sodybų, kur gyvena Žmonės, o ne žvėrys, norintys gamtos ramybės, o ne šūvių salių ir technikos burzgimo šalia savo sodybų. Taip pat daugelyje jų gyvena vaikai, kuriems tikrai nereikia matyti, kaip yra žudomi laukiniai gyvūnai. Tokie vaizdai tikrai gali traumuoti jų psichiką. Aš taip pat gyvenu sodyboje, šalia mano žemių medžiotojai dažnai važinėja ieškodami ką nors sumedžioti ir, patikėkite manimi, jog tai erzina ir trikdo darną!“
Moteris reikalavo, kad medžiotojai nustotų važinėti jos valdomis ir naudotis jos keliu. „Ten iš tiesų yra servituto kelias, vedantis iki miško. Jis negali priklausyti privačiam asmeniui ir yra viešai naudojamas. Medžiotojų linija buvo 300–400 metrų nuo namų, už kalvos, taip kad pastatai net nebuvo matomi. Be to, niekas juk nešautų namų kryptimi. Jokių taisyklių nepažeidėme“, – nurodė medžioklės dalyvis.
R. Janutienė apibūdina situaciją
R. Janutienės duktė Ieva Grinevičiūtė, kuri, pasak motinos, yra diplomuota kriminologė, įvykį aprašė taip: „Šeštadienis. Prie įvažiavimo į sodybą stabteli džipas purvu uždrabstytais numeriais. Automobilyje trys vyrai, ant jų loja šuo – natūralu, nepažįstami. Vienas vyrų kito klausia, ar tas turi šautuvą. Visa tai mato ir girdi šalia šuns buvęs vaikas. Vyriškiai nuvažiuoja ir, neilgai trukus, pasigirsta švilpavimai ir šūviai – drioksi taip arti, kad kūnas nueina pagaugais.“
Švenčionėlių medžiotojų būrelio atstovas nurodė, kad patys medžiotojai atvykę į kvartalą girdėjo šūvius, kurie nebuvo paleisti jų vyrų. Galbūt kur nors buvo brakonierių – planuojama išsiaiškinti.
I. Grinevičiūtė tęsia: „Nerimaudamos dėl savo ir aplinkinių saugumo su mama pranešame apie šūvius pareigūnams ir bėgame žiūrėti, kas vyksta. Pasirodo, šaudo tie patys trys vyriškiai.
Pasak šiuo metu galiojančių Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 72 punkto 11 dalies, „šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja“ yra draudžiama. Atstumo nebuvo laikomasi ir mes, gana akivaizdžiai, tam prieštaravome.
Žinoma, artėdama link ginkluotų vyrų mama viską tiesiogiai transliavo, tad vėliau sulaukėme organizuoto medžiotojų ir jų draugų puolimo – tuos „haiku“ galite peržiūrėti žemiau. Pasijuokę atsipeikėkite – didelė dalis šių vyrų iš tiesų turi šautuvus.
Apie ketinimus medžioti šioje apylinkėje mums pranešta nebuvo, automobilio registracijos numerio nesimatė, vyrai atsisakė parodyti bet kokį dokumentą ar ženklą, kad medžioja legaliai – iš kur galime žinoti, kad jie – ne brakonieriai.
Tariami medžiotojai mums liepia eiti ir sėdėti namuose – mat mes trukdome medžioklei.
Dar visai neseniai buvo atšaukta tokia archajiška taisyklė, draudusi „trukdyti“ medžioklei ir taip kėlusi medžiotojų teises aukščiau „paprastų mirtingųjų“.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš medžioklinio ginklo iššauta kulka pavojų kelia apie dviejų kilometrų atstumu – tokiu spinduliu nuo šių medžiotojų buvo ne vienas kaimas, kuriame savaitgalį leido žmonės, į tuos pačius miškelius su vaikais ir augintiniais einantys pasigėrėti rudeniu. Vienintelis apie pavojų juos įspėjęs ženklas – jau nuaidėjęs šūvis.
Ar medžiotojo teisė į tai, ką jie patys vadina „hobiu“, yra svarbesnė už mūsų teisę jaustis saugiai savo pačių namuose?“
R. Janutienė į klausimą, kodėl nusprendė sutrikdyti medžioklę, atsakė taip: „Vargiai ar tai, kas įvyko, yra medžioklės sutrikdymas, nes, visų pirma, buvo sutrikdyta mūsų ramybė ir smarkiai išgąsdinta mano mažoji dukra. Ji buvo tikra, kad medžiotojai ketino nušauti jos šunį, su kuriuo ji ėjo į tą patį mišką, kuriame, mums nežinant, buvo rengiama medžioklė. Jeigu būtų išėjusi pasivaikščioti nors kiek anksčiau, galėjo nutikti taip, kaip tam vaikiukui, kurį neseniai medžiotojas pašovė tupintį vaikų namų palėpėje. Buvo toks atvejis, į kurį Lietuvos medžiotojų bendruomenė niekaip nesureagavo.
Kadangi medžiotojai šaudė, šūkavo netoli mano sodybos ribos, tai pasijautėme labai nesaugiai. Kiek anksčiau tas pats būrelis prie pamiškės medžio prikalė bokštelį, kurio šūvio trajektorija buvo mūsų kiemas. Kaip suprantu, sodybų sodus medžiotojai naudoja kaip šėryklas, nes į juos žiemą eina žvėrys, ieškodami maisto. Esame radę kieme pašautą stirnaitę.
Taigi, paskambinau policijai, nes buvau tikra, kad medžiojama per arti žmonių. Medžioklei pasirinkta vieta kėlė pavojų ne tik mums. Tie miškeliai – ploni, o už jų – kilometro dviejų spinduliu dar penki kaimai ir miško vienkiemiai, kuriuose karantino metu gyvena daug žmonių.
Dėl visų šių aplinkybių maniau, kad civilizuoti medžiotojai taip neatsargiai nesielgtų. Įtariau, kad tai – brakonieriai, todėl skubėjau fiksuoti automobilio ir šaudytojų.
Toliau viskas matyti mano tiesioginėje transliacijoje, kurią pradėjau, kai medžiotojas ėmė prie manęs artintis. Buvau skaičiusi apie agresyvų medžiotojų elgesį, kai jų galimus pažeidimus fiksavę žmonės būdavo sumušami, todėl ir įjungiau tiesioginę transliaciją, kad išliktų užfiksuota medžiaga.“
Kitas klausimas susijęs su R. Janutienės veiksmais, raginant visuomenę sukilti prieš medžioklę. „Iki šio incidento, kurio metu medžiotojai mane varė „sėdėti namie“, nebuvau griežta medžioklės priešininkė. Man buvo nepriimtinas agresyvus medžiotojų elgesys ir jų elito lobizmas, kuriuo buvo pasiekta net ir medžiotojų hobio viršenybės emės savininkų interesų atžvilgiu. Tokio dalyko nerasi niekur Europoje. Čia sovietinis reliktas, skatinantis grubų, stribišką kai kurių medžiotojų elgesį, neatsakingumą, žiaurias klaidas, kai žūva žmonės, pašaunami vaikai, iššaudomi šunys, kurie lojimu baido grobį.
Todėl dabar mano tikslas yra pasiekti civilizuotų santykių ir civilizuotos medžiotojų veiklos reguliavimo, kuris garantuotų miškų, žemės, sodybų savininkų, plačiosios neginkluotos visuomenės interesų gynimą.
Reikia daug didesnių atstumų nuo sodybų, gyvenviečių, reikia rašytinių sutarčių su savininkais, kurių žemėse norima medžioti, reikia prievolės skelbti apie medžiokles iš anksto, pareigos įspėti artimiausių gyvenviečių ir teritoriją kertančius žmones aiškiai ir nedviprasmiškai. Reikia pareigos parodyti medžioklės lapą, jei kam nors kyla abejonių, ar veikla yra teisėta.
Absoliučiai amorali yra trofėjinė medžioklė, kai žudoma dėl kūno dalių. Tai turi būti uždrausta, nes, pasak kriminalistikos šaltinių, trofėjinė medžioklė dar yra ir liguista veikla.
Taip pat būtina griežtinti leidimų turėti šautuvą išdavimą, nes incidentą komentavusių medžiotojų dvasinė sveikata sukėlė susirūpinimą ne tik man. Panašu, kad psichinė sveikata, prieš išduodant leidimą šautuvui, tikrinama tik formaliai“, – sakė ji.
Paklausta, kaip reikėtų kontroliuoti medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, žurnalistė atsakė: „Visų pirma, nešaudyti vilkų ir kitų plėšrūnų, kurie nuo seno tą funkciją atlieka. Išskirtinai Lietuvoje įteisintas vilkų naikinimas yra apgailėtinas medžiotojų konkurentų naikinimas. Antra, dirbtinai negerinti žolėdžių gyvenimo įrengiant šėryklas ir prie jų – bokštelius, iš kurių yra šaudomi prijaukinti žvėrys. Šitas metodas, kaip ir varyminė medžioklė, turi būti uždrausti, nes yra apgailėtini, amoralūs.
Dabar medžiotojai ne kontroliuoja populiaciją, o priešingai – patys rūpinasi, kad žoliaėdžių gyvūnų prisiveistų kuo daugiau, kad kuo daugiau būtų grobio. Tokias savo intencijas man aprašė patys medžiotojai, kurie liudijo, jog per afrikinio maro protrūkį nepaisė prievolės šaudyti šernes, nes būtų praradę prieauglį.“
Ir pačioje diskusijos pabaigoje R. Janutienė prašė medžiotojams priminti, kad per pandemiją apribojus visas grupines veiklas, medžiotojai ir čia išsaugojo privilegiją. „Gal karantinas ir būtų proga sustoti ir sureguliuoti santykius nebe sovietiškai, o europietiškai“, – svarstė žurnalistė.
Vaizdo įrašai ir įvykių aprašymas agroeta.lt
Medžiotojai irgi viską filmavo
Aišku, per šį konfliktą medžiotojai irgi viską filmavo ir stengėsi moteris nuraminti, paaiškinti įstatymus ir taisykles bei medžioklės rengimo praktiką.
Po šio įvykio medžiotojų būrelis, kurio atstovai susidūrė su agresyviomis medžioklės priešininkėmis, prašė policijos ištirti, išsiaiškinti ir priimti atitinkamus sprendimus dėl trukdymo medžioklei, karantino taisyklių ir viešosios tvarkos nesilaikymo, naminių gyvūnų laikymo ir vedžiojimo pažeidimų.
Komentuodamas medžiotojų elgesį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko atstovas komunikacijai Karolis Gerulis nurodė: „Provokuojami medžiotojai tikrai buvo, ir tai akivaizdu pateiktuose vaizdo įrašuose – tiek vienos, tiek kitos dalyvių pusės. Smagu, kad tokioje situacijoje medžiotojai sureagavo objektyviai ir teisingai. Iš kitos pusės, labai apmaudu, kad viešoje erdvėje kai kurie medžiotojai užkimba ant kabliuko ir atsiriša tas gandro maišas su visomis gyvatėmis ir rupūžėmis… LMŽD ir, manau, nė viena kita organizacija netoleruoja savo bendruomenės narių viešų pasisakymų, įžeidžiančių ar žeminančių kitus asmenis, kai tai transliuojama tiesioginiuose su medžiokle susijusiuose kanaluose. Kiekvienas turime asmeninę nuomonę ir ją reiškiame pagal savo išprusimą, tačiau nešdami kažkieno vėliavą turime galvoti, kaip kiti tą vėliavą mato.“
Analizuodamas situaciją, LMŽD atstovas pridūrė: „Jei kažkam kyla įtarimų, kad vyksta nelegali, neteisėta ar nusikalstama veikla, tiesiog natūralu kreiptis į atitinkamas institucijas, šiuo atveju – policiją ar aplinkos apsaugą. Tačiau taip juk piaro nepadarysi, tikriausiai todėl ir buvo pasirinkta taktika su šakėmis.“
Provokuojami medžiotojai tikrai buvo, ir tai akivaizdu pateiktuose vaizdo įrašuose – tiek vienos, tiek kitos dalyvių pusės
R. Janutienės elgesys galėjo turėti įvairių priežasčių. Liudytojai vertina, kad skandalas buvo surengtas sąmoningai, o baimė dėl savo saugumo neatliko pagrindinio vaidmens. Šio straipsnio autorei pačiai kyla įtarimų – koks žmogus bėgs į vietą, kur šaudoma, jeigu jam atrodo, kad jo kryptimi šaus?
„Šiandien, kada mes galime milijonus žmonių pasiekti per kelias valandas socialiniuose tinkluose, sudarytos puikios sąlygos sklisti visokiai informacijai. Manipuliacijos ir propaganda tiesiog žaibiškai gali būti paskleistos, jei tam panaudojami efektyvūs kanalai ir įrankiai. Medžioklės tema visada turėjo priešininkų, kurie vienaip ar kitaip bando paneigti medžioklės reikiamybę ir jos esmę. Tokios grupės formuojasi nuolat, ir jų pagrindinis įrankis yra visuomenės kiršinimas, skandalai ir t. t. Ponia Janutienė taip pat yra šio „žiniasklaidos“ variklio dalis, ir visi puikiai supranta, kad už to variklio sukimąsi mokami pinigai. Skandalas mums šiuo metu Lietuvoje medžioklės tema kyla vienas po kito, tad visiškai natūralu, kad jei nori susilaukti dėmesio – pilk benzino į laužą. Medžiotojai šioje situacijoje yra įvykio dalyviai, to įvykio aplinkybes tiria teisėsauga, ir greitai viskas bus aiškiai, be jokių besiveržiančių emocijų išdėstyta ant popieriaus. Tuomet mes visi pamatysime, kas, kaip ir už ką bus nubausti ar atitinkamai įvertinti“, – sakė LMŽD atstovas komunikacijai K. Gerulis.
Medžiotojų teisių apsauga
Medžiotojai turi teisę į asmens neliečiamumą, duomenų apsaugą, pasirinkimą veikti savo srityje, taip pat pareigą ginti valstybės, privačių žemės ir miškų savininkų bei gyvulių augintojų ekonominius interesus. Ir ne tik – medžiotojai laikomi potencialiu valstybinės kariuomenės papildomuoju daliniu, kuris būtų pašauktas galimos valandos X atveju.
Taip pat medžioklė yra ūkinė veikla, kurią medžiotojai atlieka savo laisvalaikiu ir už savo pinigus. Šios pareigos nevykdymo pasekmės yra nuobaudos už nuostolius, kuriuos padaro medžiojamieji gyvūnai. Kas gali trukdyti medžiotojams vykdyti šį darbą?
„Pirmasis mūsų advokatų klausimas buvo – ar incidente dalyvavęs medžiotojas ir pats būrelis yra mūsų organizacijos nariai? – teigė K. Gerulis. – Mes mielai būtume pasiūlę pagalbą, bet Švenčionėlių medžiotojų būrelio vadovybė atsakė, kad jie patys jau pasikvietė teisininkus ir rengiasi pateikti ieškinį teismui.“
Švenčionėlių medžiotojų būrelis konsultavosi su advokatais. Yra keli punktai, įskaitant asmens duomenų apsaugos įstatymą, kuriuos galima panaudoti ieškiniui prieš R. Janutienę kelti, tačiau patį pagrindinį medžiotojų ir medžioklės proceso apsaugos instrumentą iš teisininkų ir medžiotojų atėmė išeinanti vyriausybė.
Sausio mėnesio žurnalo numeryje skaitykite apie bausmę, paskirtą žurnalistei ir jos dukrai po to, kai medžiotojai pranešė policijai apie įvykį.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
