Mes, europiečiai, apie medžiojamąsias laukinių gyvūnų rūšis esame įpratę galvoti kaip apie nepriklausomą, kone savarankišką išteklių, kurį tvarkant žmogaus vaidmuo iš esmės apsiriboja reguliavimu. Visai kitokia situacija vyrauja kitur pasaulyje, pavyzdžiui, Afrikoje, kur gyvena baltieji ir juodieji raganosiai.
Žmogaus vaidmuo tvarkant jų populiacijas yra esminis, nes jiems didžiulę grėsmę kelia brakonierystė. Azijos šalyse yra pastovi didžiulė vertingų ragų paklausa, todėl dėl skurdo ir gyvūnų keliamos žalos daugelis vietinių gyventojų pasiruošę bendradarbiauti su kontrabandininkais, nepaisydami rizikos kelias dešimtis metų praleisti ant kieto gulto.
Šių metų sausio pradžioje Helsinkio ir Stelenboso tyrėja Hayley Clements su bendraautoriais moksliniame leidinyje Frontiers in Ecology and the Environment paskelbė tyrimą, kuris rodo, kad šiuo metu mažiausiai pusė visų Afrikoje gyvenančių raganosių priklauso privatiems šeimininkams, o ne valstybei. Kodėl taip yra?
Užtikrinti apsaugą kiaurą parą ištisus metus kainuoja labai brangiai. Dėl prastos gyventojų socialinės padėties, skolų naštos ir kitų priežasčių valstybių biudžetai nepajėgia padengti laukinių rūšių tvarkymo sąnaudų. Pavyzdys – Pietų Afrikoje esantis Krugerio nacionalinis parkas, kurį pastarąjį dešimtmetį pamėgo brakonieriai.
Tarpusavyje konkuruojantys privatūs ūkiai išsilaiko dėl turizmo ir komercinės medžioklės, tai apima ir prekybą mėsa bei gyvūnais. Dėl šios priežasties ūkiai turi motyvacijos ilgalaikėje perspektyvoje išlaikyti šių gyvūnų populiacijos lygį ir akylai saugoti juos nuo brakonierių.
PRENUMERUOKITE Žurnalą iki 2023 metų pabaigos!
Naujas žurnalo numeris jau prekyboje!
