Lygiavamzdį galima naudoti šaunant ir šratais, ir kulkomis. Šaunant kulkomis lygiavamzdis beveik atlieka graižtvinio šautuvo funkcijas, bet šūvio nuotolis gerokai mažesnis.
Šratai gaminami ir standartinės, ir magnumo versijos. Magnumo versijos šovinyje yra daugiau parako, todėl šie šoviniai daug galingesni. Yra skirtingų ilgių šovinių: 70, 76 ir 80 mm. Galima šauti, jeigu šovinys trumpesnis nei lizdas, bet ne atvirkščiai, nes taip galima sugadinti ginklą. Kokio ilgio lizdas, nurodyta ant ginklo vamzdžio.
Svarbus ir lygiavamzdžio kalibras. Lietuvoje populiariausias yra 12-asis, nors kai kurie žmonės šaudo 16-ojo ir 20-ojo kalibro ginklais, tačiau šiems kalibrams tinkamos amunicijos įsigyti sunkoka. Vakarų Europoje, ypač Didžiojoje Britanijoje, paplitęs ir 10-asis, bet su tokio kalibro ginklais susitvarkyti sunkiau. Mažesnių kalibrų mažesnė ir atatranka, bet vertinant praktiškai 12-asis kalibras Lietuvos sąlygomis yra optimalus variantas. Damai ar paaugliui maloniau bus šaudyti 16-ojo ar net 20-ojo kalibro ginklais.
Lygiavamzdžių kulkos Lietuvoje plačiai naudojamos medžioklėje su varovais, bet kad šūvis būtų sėkmingas, reikia atsižvelgti į šūvio nuotolį.
Lygiavamzdžių gamintojai Vakaruose daugiausia galvoja apie ančių medžioklę ir šratų užtaisus, o ne kulkas. Šioms skirti karabinai. Taigi didelė problema šaudant kulkomis yra ta, kad kiekvienas vamzdis šauna savaip, nesvarbu, ar naudojamas horizontaliai, ar vertikaliai dvejintas dvivamzdis. Pardavėjai pastebėjo, kad kuo brangesnis ginklas, tuo geriau suderinti vamzdžiai. Jeigu naujuoju lygiavamzdžiu planuojama šaudyti kulkomis, prieš sumokant didelius pinigus ginklą reikėtų išbandyti šaudykloje, kad nebūtų jokių nemalonių staigmenų. Jeigu kiekvienas vamzdis kulką šauna savaip, reikės papildomo taikiklio.
Kad suprastumėte, kokius rezultatus konkrečiais nuotoliais ir skirtingais šratų užtaisais duoda konkretus ginklas, patariama pasiėmus didelius popieriaus lapus nueiti į šaudyklą ir išbandyti savo ginklo galimybes. Tas pats taikoma kulkoms – be realaus šaudymo neįmanoma suprasti, kur skrieja paleista kulka.
Bešvinė amunicija
Kaip bet koks naujas dalykas, bešvinė amunicija kelia įvairių diskusijų. Ar bešvinę amuniciją galima naudoti šaudant senais, dar tarybiniais laikais gamintais ginklais? Vieni sako, kad galima, nes tada ginklai būdavo gaminami patvaresni, kiti sako, kad jokiu būdu. Prieš priimant sprendimą, ar rizikuoti ir, pavyzdžiui, į seną IŽ 57 dėti plieninę amuniciją, reikėtų apsvarstyti keletą dalykų.
Mažiausias plieninių šratų tankis yra 7,8 g/cm3, palyginti su švinu, kurio tankis – 11 g/cm3, todėl plieniniai šratai skrieja lėčiau ir trumpiau. Norint tai kompensuoti, reikia pasirinkti didesnius šratus. Vokiečių amunicijos gamintojas Rottweil rekomenduoja naudoti 4 numerio (3,25 mm) šratus, jeigu dažniausiai šaudoma 6 numerio (2,7 mm) švininiu užtaisu. Ant ginklų, išbandytų šaunant bešvine amunicija, yra atitinkama žyma. Į lygiavamzdį su tokia žyma galima drąsiai dėti plieninius šratus ir šaudyti lig soties. Jeigu tokios žymos nėra, reikia sužinoti, kokio dydžio šratai naudotini.
Žaliai mąstantiems medžiotojams
Pasaulyje vis labiau ribojama švininė amunicija, ypač drėgnose vietose, kur vandens paukščiai, prisilesę švininių šratų, apsinuodija šiuo toksišku metalu ir žūva. Todėl vis daugiau gamintojų pradeda gaminti plieninius šratus, bandydami išspręsti problemas, su kuriomis susiduriama medžioklėje, jeigu naudojama bešvinė amunicija. Taip pat daugumoje Europos šalių švininę amuniciją draudžiama naudoti pelkėse. Didelį žingsnį vystant bešvinę amuniciją žengė vokiečių Rottweil su Steel Game Disperseur šoviniais, skirtais artimoms distancijoms.
Jų tris kartus tolygesnė sklaida, palyginti su kitais šoviniais. Rottweil garantuoja tolygią šratų spiečiaus sklaidą iki 20 metrų. Tikrai taip! Vakarų Europoje vandens paukščiai medžiojami iš artimesnių nuotolių nei pas mus, ypač kai naudojama bešvinė amunicija. Šie šoviniai unikalūs tuo, kad juos galima naudoti ir su vamzdžiais be atitinkamos žymos.
Rottweil Steel Game Disperseur
1. Neapvali forma užtikrina idealią šratų rotaciją, o aštrios šratų briaunos sudaro didesnį mirtinąjį efektą.
2. Trumpa talpykla gerina užtaiso sklaidą ir sudaro daugiau vietos šratams. Šratų apvalkalas neleidžia aštrioms briaunoms žaloti ginklo vamzdžio.
3. Užtaiso greitis mažesnis, užtat geresnė sklaida, tolygesnė iš artimų nuotolių.
Šratų sklaida
Paprasto švininio užtaiso (tankis 5,1 cm3) sklaida yra netolygi – šratai susikoncentruoja į taikinio vidurį.
Rottweil Steel Game Disperseur užtaiso (tankis 1,9 cm3) sklaida tolygi.
Išvados
Nėra vieno universalaus sprendimo viskam, bet galimybių labai daug. Kai kuriems geriausią sprendimą perkant naują ginklą pavyksta rasti iškart, kiti ieško metai iš metų. Dažnai būna taip, kad medžiotojas „išauga“ savo ekipuotę ir ieško naujų sprendimų, nes senasis nebeatlieka visų reikiamų funkcijų.
Tačiau reikia įsidėmėti vieną dalyką: nereikėtų pirkti katės maiše, pasikliaunant vien tik pardavėjų pažadais. Patyręs prekybininkas galės daug ką papasakoti apie konkretų ginklą, bet apie tai, ar ginklas tinka, reikia spręsti pačiam. Lengviausia pakilnoti ir išbandyti draugų ir kolegų ginklus. Geriau šiek tiek pakentėti nei šaudyti nepritaikytu ginklu, šokančiu iš rankų ir mušančiu į veidą. Medžiokle reikia mėgautis ir šaudymas neturėtų tapti baimę keliančiu dalyku.
Padėkite mums augti! Paspauskite PRENUMERUOTI ir varpelio mygtuką!
