Antradienio rytą Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai Šalčininkų rajone užfiksavo rudąjį lokį, atėjusį iš krūmingo miškelio Lietuvos pusėje prie pat sienos su Baltarusija. Meška buvo pastebėta naudojant vaizdo stebėjimo sistemą, įrengtą pasienio ruože, kur stovi fizinis barjeras – tvora su koncertina, skirta kovoti su neteisėta migracija.
Lokys ramiai išniro iš miško, uostinėjo taką, kuriuo patruliuoja pasieniečiai, ir po trumpo pasivaikščiojimo apsisuko bei grįžo į Lietuvos gilumą. Šis įvykis dar kartą parodė, kad laukiniai gyvūnai vis dažniau pasiekia žmogaus prižiūrimas teritorijas, o rudosios meškos – nebe retenybė, o grįžtanti mūsų krašto gyventoja.
Meškos – nebe atsitiktiniai svečiai
Panašūs meškų pasirodymai jau fiksuoti ir kituose rajonose. Specialistai teigia, kad šie pastebėjimai nėra atsitiktiniai: rudieji lokiai vėl randa tinkamas buveines Lietuvoje ir pamažu vėl čia įsikuria.
Gyventojai meškas jau matė ne tik miškuose, bet ir prie sodybų ar net upėse – pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose išplitęs įrašas, kuriame Švenčionių rajone, Žeimenos upėje, meška maudosi vidury dienos. Ignalinos rajone viena moteris užfiksavo, kaip meška slampinėja jos kieme. Tokie vaizdai vis mažiau stebina specialistus.
Šiemet Lietuvoje pavyko nufilmuoti ir visai mažą lokiuką – rajone, kuris yra pakankamai toli nuo Latvijos ir Baltarusijos sienų, kad būtų galima teigti: jauniklis gimė Lietuvoje. Specialistai sako, jog tai labai tikėtina, o tai reiškia, kad rudasis lokys tapo oficialia Lietuvos gamtos dalimi.
2025 metų stebėjimai
Kaišiadorių rajonas: Gegužės 20 d. Darsūniškio miške medžiotojo įrengta kamera užfiksavo mešką gyvūnų šėrimo vietoje. Tai ne pirmas šio regiono susidūrimas su lokiais – ankstesni pastebėjimai datuojami 2017 ir 2020 metais.
Ignalinos rajonas: Gyventojai vis dažniau fiksuoja meškas prie sodybų ir net kiemuose. Vienas iš pavyzdžių – meška, užfiksuota bityne, kuri vėliau persikėlė į kitą vietą.
Šalčininkų rajonas: Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai vaizdo stebėjimo sistema užfiksavo mešką, vaikštinėjančią prie fizinio barjero pasienyje su Baltarusija.
Kiti regionai: Meškos taip pat pastebėtos Varėnos, Švenčionių, Vilniaus ir Kėdainių rajonuose. Kai kuriose vietovėse fiksuoti net meškų jaunikliai, kas rodo galimą jų veisimąsi Lietuvoje.
Ministerija prisipažįsta, lūšis miršta pas veterinarą, o briedžiai pasienyje. Miško naujienos #3
Aplinkos ministerija pripažįsta, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo vykdomas rudųjų lokių populiacijos monitoringas, o turimi duomenys yra gana apytiksliai.
Meškų gyvenamoji teritorija, migracija ir jų priežastys
Rudasis lokys (lot. Ursus arctos) yra vienas iš didžiausių Europos plėšrūnų, pasižymintis plačiu arealu ir dideliu mobilumu. Šie gyvūnai gyvena miškingose, mažai žmogaus trikdomose teritorijose, tačiau gali lengvai prisitaikyti ir prie pakraštinių ar pereinamųjų buveinių, jeigu randa pakankamai maisto ir prieglobsčio.
Gyvenamoji teritorija
Suaugusio rudojo lokio gyvenamoji teritorija gali būti labai plati, ypač patinų. Patinai paprastai užima teritorijas, kurios siekia nuo 200 iki 1000 km², o kai kuriose retai apgyvendintose vietovėse – net daugiau. Patelės dažniausiai gyvena mažesnėse teritorijose – apie 100–300 km². Teritorijos dydį lemia ne tik gyvūno lytis ir amžius, bet ir maisto išteklių gausa bei konkurencija su kitais lokiais.
Lietuvoje lokių populiacija dar tik formuojasi, tad jų teritorijos gali būti labiau išsklaidytos ir net persidengiančios, ypač migracijos metu.
Migracijos atstumai
Lokiai pasižymi puikiais orientacijos gebėjimais ir gali migruoti dideliais atstumais. Jauni patinai, ieškodami naujų teritorijų arba pasitraukdami iš motinos teritorijos, gali nukeliauti 100–300 km ar net daugiau. Registruoti atvejai, kai rudosios meškos per kelias savaites įveikė daugiau nei 500 km.
Tokios migracijos ypač dažnos pavasarį ir vasaros pradžioje – patinai ieško patelių poravimosi laikotarpiu arba maisto po žiemos miego. Rudenį meškos taip pat gali aktyviai judėti ieškodamos kaloringo maisto, kad sukauptų riebalų atsargas žiemai.
Migracijos priežastys
Lokiai migruoja dėl kelių pagrindinių priežasčių:
Poravimosi sezonas – patinai keliauja ieškodami patelių.
Maisto trūkumas – ypač po blogų uogų ar gilės derliaus metų.
Populiacijos spaudimas – auganti lokių populiacija verčia jaunus individus ieškoti laisvų teritorijų.
Išvaikymas – jauni lokiai natūraliai palieka motinos teritoriją.
Buveinių susiskaidymas – miškų naikinimas ar intensyvi ūkinė veikla verčia lokius ieškoti tinkamesnių vietų.
Svarbu pažymėti, kad lokiai vengia žmonių, tačiau ieškodami maisto ar saugaus prieglobsčio, gali pasirodyti ir prie žmonių gyvenviečių, ypač jei ten randama lengvai prieinamo maisto (atliekų, medaus, pašarų).
Kodėl įvyksta lapiukų kanibalizmas, lapės įsikuria pas žmones, vilkas nutempė briedžiuką. Miško naujienos #5
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
