Ne tik Lietuvoje, bet ir Ispanijoje vis dažniau pastebimi rudieji lokiai. XIV amžiuje jie buvo išplitę visoje Ispanijos teritorijoje iki pat Andalūzijos šalies pietuose, bet dėl istorinių aplinkybių populiacija sumažėjo.
Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio buvo ir uždrausta lokių medžioklė, bet tai ne sumažino, o greičiausiai net padidino brakonierystės riziką. Vėliau, dešimtajame dešimtmetyje, buvo įsteigtas vadinamasis Rudųjų lokių fondas – organizacija, kovojanti su lokių brakonieryste.
Šiuo metu skaičiuojama, kad stambiųjų plėšrūnų skaičius siekia daugiau nei 400 ir kasmet paauga nuo 30 iki 40 individų. Deja, padaugėjus lokių tenka tvarkyti kitas problemas: sunaikintus bitynus, žemdirbystės plotus.
Šiuo metu tai sprendžiama kompensacijomis, daugelyje vietų bandant įrengti elektrines ar aukštas mūrines tvoras, kurių lokiai negalėtų įveikti. Kitą pavojų, kurį laiku pastebėjo mokslininkai, kelia lokių patelių nenoras migruoti toliau nuo įprastų teritorijų.
Nors patinai po vieną klajoja daug mieliau, naujose teritorijose neatradę poros jie galiausiai grįžta į pradinį tašką. Dėl to kyla rizika, kad viena teritorija bus perpildyta, kol netoliese gyvenančių lokių nebeliks, taigi, laikui bėgant gali kilti kraujomaiša ir suprastėti genetinė populiacijos būklė.
Prieš trejus metus „The Guardian“ pranešė apie pirmą kartą per 150 metų Ispanijos Invernadeiro nacionaliniame parke pastebėtą lokį.
„Lokys, patinas nuo trejų iki penkerių metų, yra pirmasis, kuris buvo nufilmuotas šioje vietovėje ir tikriausiai pirmasis per pastaruosius 150 metų perskridęs regioną“, – sakoma prodiuserių kompanijos „Zeitun Films“ pranešime.
Pasak dviejų vietinių laukinės gamtos prižiūrėtojų, kurie yra filmo patarėjai, lokys visą žiemą praleido parke – tikriausiai patraukęs į pietus nuo Sierra del Caurel kalnų.
Ricardo Prieto Rochasas ir Tomasas Pérezas Hernándezas sakė, kad gyvūno laikas parke parodė, kad regionas gali būti namais kitiems lokiams.
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
