ietuvos medžiotojų ir žvejų draugija: “Kol tarnybos miega, o sofos ekspertai aiškina, kad meškos nepavojingos – neapsigaukite. Pora svarbių rekomendacijų visiems, sutikusiems ją arba jį Vilniuje jo apylinkėse ar bet kur kitur.”
1. Be abejonės, visi nustebs pamatę, bet pamačius – būtinai išlikite ramūs. Nenustebinkite lokio, jei jis nežino apie jūsų buvimą.
2. Jei sutikote jį arba ją gamtoje, sėdėjot ar piknikavot – lėtai atsistokite ir ramiai, užtikrintai kreipkitės į lokį, ramiu, pasitikinčiu tonu, tam, kad atskirtumėte savo balsą nuo potencialaus grobio gyvūno keliamo triukšmo. Nepamirškite, kad jie ėda viską, briedžių jauniklius tame tarpe. Abejojantiems, užklauskite sienos apsaugos tarnybos pareigūnų – papasakos kur kas daugiau apie jas ir juos, nei matėte gražiuose video. Tad turite padaryti viską, kad lokys jus atpažintų kaip žmogų, o ne gyvūną.
Medžiotojas nufilmuoja lokį, kuris bėga tiesiai į jį. Liudininkų video
3. Jei esate ne vienas, pasimatyme ar su šeima ant upelio, ežero kranto – nedelsdami paimkite visus su jumis esančius mažamečius vaikus ir laikykite juos. Neskleiskite jokių keistų garsių garsų ar šūksnių, nevaidinkite nei drakono, nei ąsilo ar išsigandusio kiškio. Neleiskite to daryti vaikams ar draugei – lokys gali pamanyti, kad tai grobuoniško gyvūno garsas. Lėtai mojuokite rankomis virš galvos ir ramiu, išlaikytu tonu liepkite lokiui pasitraukti. Jokiais būdais NEBĖKITE ir nedarykite jokių staigių judesių – jie, gali būti jūsų pabaigos pradžia.
4. Padėkite bet kokį maistą jei turėjote šalia. Kavą ar šampano taurę, sumuštinį su ikra – irgi. Jei stovyklaujate, nepalikite jokio maisto nakčiai ar asmeninių daiktų gulėti aplinkui. Meška Vilniuje, kuriame meras jos nemato ar aplink Vilnių, jau galėjo būti įpratusi žmones sieti su maisto šaltiniais. Tad jokiais būdais nebandykite atitraukti meškos dėmesio mėtydami į ją maisto produktus.
5. Ramiu, pasitikinčiu tonu komunikuodami, venkite tiesioginio akių kontakto su juo ar ja, nes jis gali būti suprastas kaip agresyvus žingsnis. Atsitraukite nuo meškos labai lėtai ir stebėkite ją.
Ir baisiausia, atminkite, kad kiekvienas susidūrimas su meška yra skirtingas. Įvairiose situacijose meškos elgiasi skirtingai, o mieste automobiliais gąsdinta dvi paras – labiau bus neprognozuojama nei prognozuojama. Nepamirškit, kad ji yra pasimetusi, išsekusi, įbauginta, o tarp namų gali maltis tik dėl to, kad ieško ar jau buvo radusi maistą, tame tarpe – ir konteineriuose ar radusi kokią vištidę.
Ši meška Vilniuje ir aplink jį – pirmoji po daugelio metų. Tarnybos, deja, kaip ir merai, bet savaitgaliais nedirba, o meškos buvimo vieta – aplink namus, indikuoja labai keistą jos elgesį.
Versijų – daug, tame tarpe, kad nebūtinai atklydusi, o ne duok dieve laikyta nelegaliai, kokiam aptvare ir pabėgusi. Bet tai nebūtinai tiesa, tad kol kas analizuojame visas įmanomas versijas ir esame pasiruošę pakelti termo dronus, jos paieškai jei tik gausime leidimus ir mūsų paprašys.
Didžioji dalis meškų migracijos į Lietuvą – iš Baltarusijos, dažnesni atvejai pastebėti prieš dešimt metų, dar viena atvejų banga apie 2019, ir tada – prieš kelerius metus.
Šiuo metu gyvenančių Lietuvoje, gali būti apie dvi dešimtis.
Ministerija – meškų neskaičiuojame, lūšis pas veterinarą, o briedžiai pasienyje. Miško naujienos#3
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
