Po spalio pradžioje įvykusio Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) suvažiavimo, kuriame demokratiškai buvo patvirtinti įstatų pakeitimai ir išrinkti du nauji nariai, draugijoje vyks dar kitų didelių pokyčių. Nuo šiol draugijos nariais galės tapti ne tik rajoninių medžiotojų draugijų nariai, bet ir pavieniai medžiotojų klubai ir net atskiri medžiotojai.
Pasak LMŽD vadovybės, šis sprendimas atvers organizacijai naujų galimybių ir sustiprins visą medžiotojų bendruomenę. „Priimti pakeitimai nekeičia LMŽD struktūros. Esamos rajonų asociacijos išlaikys savo įstatus ir priklausomybę centrinei asociacijai. Vietinius sprendimus priims rajonų draugijų vadovybė, tačiau svarbesni sprendimai, tokie kaip įstatų pakeitimai, nario mokesčio dydis, vadovybės rinkimai, ir toliau bus priimami draugijos tarybos posėdžiuose arba narių suvažiavime“, – pabrėžė LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
Pokyčiai atveria daugiau vystymosi galimybių LMŽD ir visai Lietuvos medžiotojų bendruomenei.
Dabar kiekvienas medžiotojas gali tapti asocijuotuoju LMŽD nariu
Anksčiau LMŽD struktūra buvo griežtai apibrėžta: medžiotojų klubai įstoja į rajoninę asociaciją, kuri savo ruožtu įstoja į centrinę draugiją ir atstovauja savo narių interesams, turėdama vieną balsą. Pavienių asmenų narystė centrinėje draugijoje buvo ribota, todėl bet kuriam tokiam naujam nariui buvo labai sunku įstoti.
„Nors privalome atstovauti visoms šalies medžiotojų ir žvejų draugijoms, buvome priklausomi nuo rajonų skyrių ar asociacijų. Esu dėkingas visai medžiotojų bendruomenei už paramą šiam pokyčiui, kuris mums visiems atveria naujas galimybes – nuo atvirumo iki naujų veiklų įgalinimo“, – interviu Miske.lt sakė LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas.
Pasak jo, minėtas įstatų pakeitimas žymi naują LMŽD veiklos etapą, kuriuo bus pradėtos naujos veiklos ir atitinkamos reformos, sprendžiant šalies gamtosaugos, gyvūnijos klausimus bei su ja susijusių bendruomenių problemas. „Išsivadavome iš praeities palikimo, kai turėjome uždėtus veiklos ribojimus per finansavimą, kurį gaudavome iš vietos skyrių. Nuo šiol būsime dar atviresni, labiau girdimi, matomi, o svarbiausia – užtikrinsime atitinkamus pokyčius, susijusius su mūsų bendruomene“, – sako jis.
„Šie pokyčiai leis medžiotojų klubams ir pavieniams medžiotojams įstoti į LMŽD, nepriklausomai nuo to, ar jų rajone yra asociacija, ar ne, – sakė L. Daukša. Jo teigimu, LMŽD tampa prieinamesnė tiems medžiotojų klubams, kurie svarsto galimybę pakeisti priklausomybę ir prisijungti prie kitos medžiotojų organizacijos: – Ne paslaptis, kad kai kuriuose rajonuose medžiotojų organizacija išgyvena sąstingį. Kita vertus, kaimyniniame rajone vyksta renginiai, įsiklausoma į medžiotojų nuomonę, sprendžiamos problemos. Tai matant neretai auga nepasitenkinimas vietos medžiotojų ir žvejų organizacijos darbu, tada klubai nusprendžia prisijungti prie kitos asociacijos. Ką tik priimtais įstatų pakeitimais atveriame duris tiems medžiotojų būreliams, kurie nori, kad jų interesams būtų atstovaujama aktyviau ir jų nuomonė būtų išklausyta. Jie galės tiesiogiai prisijungti prie LMŽD.“
Keičiasi ir narių balsų delegavimo tvarka. Anksčiau kiekviena rajoninė asociacija turėjo po vieną balsą taryboje. Dabar kiekvienas iš pusšimčio pagrindinių narių (medžiotojų) turės po vieną balsą – tiek rajonų asociacijų klubų nariai, tiek asocijuotieji LMŽD nariai; 50 medžiotojų reikš vieną balsą taryboje.
„Anksčiau lygybės principu kiekvienas narys turėjo po vieną balsą. Bet ar tai iš tiesų buvo lygybė? Palyginkime, pavyzdžiui, Vilniaus MŽD, turinčią gal 1000 narių, su Molėtų MŽD, turinčia 300 narių. Kiekviena taryboje turėdavo vieną balsą, o dabar bus atitinkamai 20 ir 6 balsai. Be to, asocijuotiesiems medžiotojams atstovaus po vieną delegatą iš 50-ies, kurie galės teikti pasiūlymus, balsuoti dėl sprendimų taryboje ir net kandidatuoti į tarybą“, – sakė LMŽD direktorius.
Neįmanoma numatyti, kiek naujų narių atsiras dėl šio sprendimo. LMŽD direktorius darė prielaidą, kad tai galėtų būti 500–1000 medžiotojų. Kalbama ne tik apie klubus ir jų narius, bet ir apie vadinamuosius laisvuosius medžiotojus, kurie neturi savo klubo. Dabar jie turi galimybę tapti asocijuotaisiais LMŽD nariais, dalyvauti plėtojant medžioklės ūkį ir daryti įtaką sprendimams.
Jaunieji medžiotojai
Paklaustas, ar tai turi įtakos jų galimybėms rasti vietą medžiotojų klube, didžiausios Lietuvos medžiotojų draugijos direktorius sakė, kad ši problema seniai žinoma ir aktuali: „Laikui bėgant tikimės pakeisti medžiotojų klubų požiūrį į naujų narių priėmimą. Neprivaloma burtis į medžiotojų dinastijoms atstovaujančią asociaciją. Gerai žinoma, kad medžiotojų amžiaus vidurkis didėja. Vyresnio amžiaus nariai medžioja mažiau arba apskritai palieka klubą. Netolimoje ateityje medžiojamųjų gyvūnų populiacijų kontrolė taps iššūkiu, kuriam senstanti medžiotojų bendruomenė nebus pajėgi. Netgi LMŽD strategijoje teigiama, kad vienas iš tikslų – padaryti medžioklę prieinamesnę. Tapti medžiotoju nėra pigu. Jei po visų išlaikytų egzaminų ir apmokėtų sąskaitų medžiotojas neturės jokių galimybių patekti į klubą, medžioklė praras savo patrauklumą! – teigė L. Daukša ir ragino medžiotojų klubus tapti atviresniems. – Turi keistis medžiotojų kartos, kad medžioklė išliktų ateityje.“
Jis pabrėžia, kad LMŽD vadovybė negali daryti tiesioginės įtakos šiai situacijai. Klubai priima naujus narius pagal savo vidaus taisykles ir asociacijos veiklos principus, įvertinę kandidatą. Daug kas priklauso ir nuo pačių kandidatų. „Jei nebus geranoriškumo iš abiejų pusių, šis klausimas niekada nebus išspręstas“, – pabrėžė L. Daukša.
Nepagarba žemės savininkams turi išnykti
Medžiotojų ir žemės savininkų santykiai yra dar vienas dviprasmiškas ir labai sudėtingas klausimas, kurį reikės išspręsti. „Medžioklė negali būti suabsoliutinta ir nuosavybės teisių niekinimo sąskaita. Žinoma, žemės savininkų ir medžiotojų klubų santykius lemia abiejų šalių požiūris, o jie dažnai būna labai sudėtingi, tačiau turime suprasti, kad žemės savininkai, miško savininkai ir medžiotojai yra toje pačioje pusėje. Bendradarbiaudami galime išspręsti dideles problemas, o supriešindami vieni kitus, daromės gėdą ir patys sau kenkiame“, – pabrėžė LMŽD atstovas.
Šiuo metu medžiotojai labiau atsipalaidavę, sakė asociacijos direktorius. „Stengiamės parodyti medžiotojus visuomenei kaip ūkininkų ir miškininkų pagalbininkus, populiacijų reguliatorius ir gyvūnų daromos žalos mažintojus. Deja, aiškėja, kad yra medžiotojų, kurių šie darbai ir pareigos visai nedomina. Jų mintys savanaudiškos – tik trofėjų ar mėsos medžioklė ir jų pačių nauda! Negalime suabsoliutinti asmeninių interesų ir atsisakyti padėti, kai plėšrūnai puola naminius gyvulius, lapės pjauna vištas ar elniai naikina pasėlius. Negalime ignoruoti žemės savininkų poreikių!“ – sakė L. Daukša ir pridūrė, kad turime keisti šią tvarką ir stengtis padėti ūkininkams kiekvienoje situacijoje, nes būtent jie geriausiai supranta ir gali padėti medžiotojams.
Nauji tarybos nariai
Suvažiavime taip pat buvo išrinkti du nauji tarybos nariai. Jais tapo LMŽD Kretingos skyriaus valdybos pirmininkas Sigitas Kupšys ir Šiaulių MŽD valdybos pirmininkas Dovidas Songaila, pakeitęs LMŽD Klaipėdos skyriaus pirmininką. Jie pakeitė buvusį pirmininką Valdemarą Zakarą ir buvusį ilgametį Šiaulių MŽD pirmininką Algirdą Baikauską. Nariais galės tapti fiziniai ir juridiniai asmenys, nepriklausantys jokiai kitai organizacijai, jos filialams ar rajono asociacijoms. Nario mokestis ir priėmimo tvarka bus patvirtinta kitame suvažiavime, ne vėliau kaip 2025 m. balandį.
Diskusijos dėl narystės mokesčių didinimo
Iki šiol 85 tūkst. eurų metinį LMŽD biudžetą sudarė nedidelė kiekvieno nario įmokų dalis, skiriama jo apygardos draugijoms ar skyriams. Buvo apskaičiuota, kad 30 tūkst. medžiotojų narių įmokos vietos draugijoms ar skyriams galėtų sudaryti milijoną eurų. Be to, Lietuvos medžiotojai taip pat moka papildomus mokesčius už ekspertines trofėjų apžiūras ir saugumo testus.
Vyksta diskusijos dėl nario mokesčio didinimo. „Tikriausiai jis bus 50 eurų, bet tai nėra daug, palyginti su visomis kitomis su medžiokle susijusiomis išlaidomis. Medžiotojai mato, kad asociacijos darbo stilius keičiasi, kad jų interesai ginami ir jiems atstovaujama, taip pat ir tarptautinėje arenoje. Mūsų narių, rajonų medžiotojų organizacijų ir pačios LMŽD organizuojami renginiai yra viešai matomi. Jų teigiamą poveikį medžiotojo įvaizdžiui sunku pervertinti. Per kelerius metus visiškai pakeitėme asociacijos darbo stilių ir pasiekėme svarbių tikslų. Pavyzdžiui, pavyko įteisinti naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje ir išlaikyti dabartinę medžioklės plotų vienetų sudarymo sistemą. Yra dar daugybė kitų darbų, kuriuos reikia nuveikti, o padidintas mokestis padės juos įgyvendinti. Tai bus naudinga visiems Lietuvos medžiotojams“, – sprendimą argumentavo L. Daukša.
Fazanu medžioti leidžiama, bet neimanoma. Kas kaltas ir ką dabar daryti?
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
