Tekstas: Mindaugas Jablonskis
Rugsėjį Lietuvos medžiotojų draugija sulaukė vieno medžiotojo laiško, kuriame jis prašo paaiškinti šiuo metu galiojančius reikalavimus, susijusius su atrankinės medžioklės taikymu Lietuvoje.
Laba diena,
kolega medžiotojas davė paskaityti seną (2021 m. spalio) Medžioklės žurnalą apie elninių patinų medžioklės dekomunizaciją. Straipsnio esmė – apie pasikeitusias elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus, susijusius su nauju ministro įsakymu (D1-138). Kilo sveika diskusija.
Klausimas: ministro 2021 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. D1-138, 2 skyrius, 7 punktas – „rekomenduojama nemedžioti labai perspektyvių ir perspektyvių žvėrių“. Apie jokias sankcijas įsakyme sumedžiojus „netinkamą žvėrį“ nekalbama. Kitas ministro įsakymas, atnaujintas 2018 m. liepos 1 d., Nr. D1-185, 4 skyriaus 19 punktas: „Jei žvėris buvo sumedžiotas pažeidžiant nustatytus elninių žvėrių atrankos reikalavimus, medžioklės trofėjus paruoštas ir pateiktas apžiūrai nesilaikant nustatytų medžioklės trofėjų paruošimo ir pateikimo apžiūrai reikalavimų, įvertinus padarytus pažeidimus, medžiotojų selekcininkų veikla vertinama pagal šio Aprašo 2 priede pateiktą medžiotojų selekcininkų veiklos vertinimą.“
Kiek suprantu, abu įsakymai galiojantys. Gal galite įnešti aiškumo – kaip taikyti? Ar nėra taip, kad vienas įsakymas prieštarauja kitam? Iš anksto dėkoju už atsakymą.
Atsakymas
Gerb. medžiotojau,
visų pirma, atsakant verta atkreipti dėmesį, kad elninių ragus saugantys ir auginantys medžioklės klubai, būreliai ar jų valdybos ar tarybos nariai turėtų prisiimti didesnę asmeninę atsakomybę dėl elninių žvėrių padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ar miškui atlyginimo.
Jei tarpusavyje prieštarauja seniau ir naujai priimtos teisės normos, tai taikomas naujesnis teisės aktas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad esamos Medžioklės taisyklės ir Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatai (esama redakcija) aplinkos ministro 2008 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-185 Dėl Medžiotojų selekcininkų kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo atžvilgiu yra lex posteriori, todėl Lietuvos medžiotojų draugija neturi pagrindo taikyti jos 2 priedo Medžiotojo selekcininko veiklos vertinimas, nes teisės teorijoje ir praktikoje visuotinai pripažįstama teisės normų konkurencijos sprendimo taisyklė – lex posteriori derogat lege priori (vėlesnio įstatymo galia apriboja ankstesniųjų įstatymų galią).
Mūsų nuomone, dabar tik medžioklės klubas gali priimti ir taikyti taisykles dėl perspektyvių ir labai perspektyvių elninių patinų medžioklės, prieš tai įvertinęs Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų punktą: „15. Perspektyvūs elninių žvėrys gali būti atrenkami medžioti norint sureguliuoti elninių žvėrių lyčių santykį, bandos amžiaus struktūrą, populiacijos kokybę ir kai dėl didelio jų tankio daroma žala žemės ūkio pasėliams ar miškui.“
Lietuvos medžiotojų draugija neturi įgaliojimų aiškinti teisės aktų ir mes nesikonsultavome šiuo klausimu su Aplinkos ministerija, tačiau jums išdėstėme savo poziciją.
Aplinkos ministro įsakymai dėl selekcininkų apskritai buvo neteisėti nuo jų priėmimo dienos, nes diskriminavo Lietuvos piliečius. Užsieniečiams, kurie medžiojo Lietuvoje valstybiniuose komerciniuose plotuose, niekada nereikėjo selekcininkų kursų ir egzaminų, o Lietuvos piliečiai turėjo tapti selekcininkais dėl raguotų elninių medžioklės.
Dar 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo dėl Medžioklės taisyklių 16 punktas skelbė: suaugusius elninių žvėrių patinus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatais, gali medžioti tik medžiotojo selekcininko kvalifikaciją turintis medžiotojas. Asmenims, turintiems užsienio šalyse išduotus medžiotojo bilietui analogiškus dokumentus, reikalavimas turėti medžiotojo selekcininko kvalifikaciją netaikomas, tačiau, prieš prasidedant medžioklei, medžioklės vadovas turi supažindinti šiuos medžiotojus su Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų reikalavimais.
Užsieniečių privilegija dalyje „Asmenims, turintiems užsienio šalyse išduotus medžiotojo bilietui analogiškus dokumentus, reikalavimas turėti medžiotojo selekcininko kvalifikaciją netaikomas“ diskriminavo asmenis, turinčius Lietuvoje išduotą medžiotojo bilietą, todėl savo esme „selekcininko kvalifikacija“ Lietuvoje buvo neteisėta nuo 2002 m. rugsėjo 30 d., kas reiškia, kad ir Lietuvos medžiotojai turėjo teisę medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus kaip užsieniečiai.
Buvusi nuostata „14. Suaugusius elninių žvėrių patinus, vadovaujantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124, gali medžioti tik medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, suteiktą vadovaujantis Medžiotojų selekcininkų kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-185, nuostatomis, turintis medžiotojas. Asmenims, turintiems užsienio šalyse išduotus medžiotojo bilietui analogiškus dokumentus, reikalavimas turėti medžiotojo selekcininko kvalifikaciją netaikomas, tačiau prieš medžioklę medžioklės vadovas turi supažindinti šiuos medžiotojus su Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų reikalavimais“ buvo pakeista nuo 2020 m. spalio 15 d. taip: „14. Suaugusių elninių žvėrių patinai medžiojami laikantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų, tvirtinamų aplinkos ministro, reikalavimų.“
Nuo 2020 m. spalio 15 d. nebeliko nuorodos į „gali medžioti tik medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, suteiktą vadovaujantis Medžiotojų selekcininkų kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašo <...> nuostatomis, turintis medžiotojas“, todėl Lietuvos medžiotojų draugija neturi pagrindo taikyti seniau priimtų normų, kurios pakeistos naujomis, rekomendacinėmis ir lanksčiomis normomis dėl perspektyvių briedžių ir elnių patinų medžioklės.
Naujas žurnalo „Medžioklė“ numeris jau išėjo!
