Latvijoje, Beļavos valsčiaus ūkyje, užfiksuotas rimtas incidentas – meška užpuolė ganykloje besiganančią kumelę. Gyvūnas patyrė labai rimtų sužalojimų, todėl ją teko užmigdyti. Gegužės 21 dieną apžiūrint visą bandą paaiškėjo, kad tai – ne vienintelis arklys, patyręs sužalojimus, kurie, tikėtina, buvo padaryti meškos.
Kaip žurnalui pasakojo Valstybinio miškotyros instituto Silava mokslinė asistentė Alda Stepanova, kuri kartu su Gamtos apsaugos tarnybos ir Valstybinės miškų tarnybos specialistais apžiūrėjo vietą, patys žirgų savininkai iš pradžių nebuvo įsitikinę, kad puolimas galėjo pasikartoti. Tačiau visos aplinkybės rodo būtent į tai.
„Vienas žirgas – eržilas – jau anksčiau buvo panašiai sužeistas, bet savininkai niekam nepranešė, manydami, kad tai – susidūrimo su kitu žirgu pasekmės. Tai yra Konik veislės žirgai, kurie gyvena bandoje, o eržilai dažnai kovoja tarpusavyje. Tačiau dabar sunkiai sužalota kumelė, ant jos šlaunies matyti gilūs nagu padaryti įdrėskimai – tai tipiniai plėšrūno pėdsakai“, – paaiškino specialistė.
Buvo bandoma surinkti ir plaukų pavyzdžius genetinei analizei, kad būtų galima tiksliai nustatyti plėšrūną. Tačiau aptverta teritorija labai didelė, o savininkas negalėjo parodyti tikslios vietos, kur vyko išpuolis. Buvo parodyta tik vieta, kur rasta sužeista kumelė.
Apžiūrėjus visą aptvarą, buvo rasta kelios vietos, kur trijų eilių spygliuotos vielos tvora buvo išlaužta – per jas galėjo patekti meška. Nors savininkas negalėjo tiksliai patvirtinti, kad tai padarė meška, neatmetama galimybė, jog žirgai patys galėjo išlaužti tvorą. Nepaisant to, rasta kelių plaukų, kurie, tikėtina, priklauso meškai – jie švelnesni ir plonesni nei Konik žirgų. Tiksli tapatybė paaiškės po laboratorinių tyrimų.
Sužeistas gyvūnas buvo užmigdomas, o Gamtos apsaugos tarnyba spręs dėl kompensacijos išmokėjimo. Be to, buvo pastebėtas dar vienas žirgas su senomis, jau sugijusiomis žaizdomis, kurios taip pat atitiko tipinius meškos nagu padarytus įbrėžimus – atstumas tarp jų būdingas šiam plėšrūnui.
A. Stepanova pabrėžia, kad vienas efektyviausių būdų apsaugoti bandą – elektrinis piemuo. Tą jau seniai patvirtina bitininkų patirtis: meškos labai greitai supranta, kad juostos ir vielos yra pavojingos, ir vengia kontakto. Svarbu, kad elektrinis piemuo būtų kelių lygių – meška gali bandyti ieškoti spragų. Tai priminimas, kad Latvijoje meškų populiacija auga ir būtina išmokti gyventi kartu su šiuo plėšrūnu. Jei anksčiau meškų išpuoliai prieš gyvulius ir žirgus buvo laikomi teoriniais, dabar aišku – tai vyksta iš tikrųjų. Geriausia apsauga – prevencija.
Panašus incidentas – ir Lietuvoje
Panašus atvejis neseniai užfiksuotas ir Lietuvoje. Kaip pranešė nyksciai.lt, Anykščių rajone meška stipriai sužalojo ūkininko arklį – jam buvo sukandžiota koja iki pat klubo sąnario. Įvykį užfiksavo pats ūkininkas, kuris netoli miško aptvare rado sužeistą gyvulį. Veterinarai kėlė klausimą, ar pavyks jį išgelbėti, tačiau sužalojimai buvo labai rimti.
Šie du įvykiai rodo, kad tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje plėšrūnų ir žmogaus ūkinės veiklos susikirtimo atvejų vis daugėja. Tai reikalauja tiek efektyvios apsaugos infrastruktūros, tiek aiškios kompensacijų politikos bei informavimo apie šiuos atvejus, kad ūkininkai būtų pasiruošę.
Ministerija prisipažįsta, lūšis miršta pas veterinarą, o briedžiai pasienyje. Miško naujienos #3
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
