Rudųjų lokių (Ursus arctos) ruja Lietuvoje ir kitose vidutinės klimato juostos šalyse vyksta nuo gegužės pabaigos iki rugpjūčio pradžios. Gyvūnai tampa gerokai aktyvesni, dažniau keičia buvimo vietas, gali keliauti didelius atstumus ir netikėtai pasirodyti net ten, kur įprastai jų nebūna. Tai taip pat metas, kai didėja pavojus žmonėms, ypač palaidiems šunims ir ūkio gyvuliams.
Vykstant poravimosi sezonai, lokiai gali nukeliauti itin didelius atstumus ieškodami poros. Suradęs patelę, patinas kurį laiką lieka šalia jos ir saugo nuo kitų varžovų. Kartais jis netgi gali nužudyti patelės jauniklius iš ankstesnių metų, kad užtikrintų savo genetinės linijos tęstinumą.
Meškų meilės metas! Kas vyksta miško tankmėje?
Kai patinas suranda tinkamą patelę, jis turi elgtis atsargiai. Pirmiausia reikia pelnyti jos pasitikėjimą. Jei patelė jo neprisileidžia, gali tekti gauti letena. Jei priima, lokiai kurį laiką klaidžioja kartu, kol įvyksta poravimasis. Vėliau jie išsiskiria ir kiekvienas toliau ieško naujų partnerių. Tokiu būdu padidėja apvaisinimo tikimybė.
Apvaisintos kiaušialąstės neįsitvirtina patelės gimdoje iki rudens iki tol jos lieka neaktyvios. Jos pradeda vystytis tik tada, kai lokė būna sukaupusi pakankamai riebalų atsargų žiemai. Štai kodėl dauguma jauniklių gimsta maždaug tuo pačiu metu apie vasario mėnesį – žiemos guolyje. Liesais metais, kai maisto nepakanka, kiaušialąstės kartais žūva, nes tokie jaunikliai greičiausiai neišgyventų.
Gamtoje viskas sutvarkyta labai išmintingai. Lokiai poruojasi vasarą, o vasaros pabaigoje sunoksta žemės ūkio kultūros, vaisiai, uogos, javai ir kita. Lokė negali tuo pačiu metu aktyviai poruotis ir kaupti riebalų atsargas. Todėl medžioklės sezonas šalyse, kuriose lokių medžioklė leidžiama, prasideda būtent vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje – kai poravimasis jau įvykęs, o lokiai pradeda lankytis žemės ūkio plotuose, ieškodami maisto.
Estijos patirtis rodo, kad lokiai gali padaryti net didesnę žalą pasėliams nei šernai. Lokių medžiotojai ir specialistai yra pastebėję, kad patekę, pavyzdžiui, į avižų lauką, lokiai ten ne skuba, o tiesiog įsitaiso. Taip jie ne tik suėda didelę dalį derliaus, bet dar ir jį sugadina – tiesiog vilkdamiesi užpakaliu per pasėlius.
Nors Lietuvoje lokių vis dar nedaug, jų instinktai veikia nepaisant sienų ar valstybių pavadinimų. Todėl gyvūnai aktyviai migruoja, ieškodami partnerio. Specialistų teigimu, šiuo metu Lietuvoje gali gyventi apie 20 rudųjų lokių. Tai reiškia, kad jų galimybės susitikti nėra labai didelės.
Tačiau jei gyvūnai jau kurį laiką gyvena mūsų šalies teritorijoje ir yra buvę bent kartą susidūrę, tikėtina, kad jie apytiksliai žino vienas kito buvimo vietą. Kiti toliau klajos, įveikdami didelius atstumus, todėl šiuo laikotarpiu susidūrimai su lokiais, ypač šalia gyvenviečių ar prie kelių, gali dažnėti.
Judėjimo atstumai ir migracijos
Rujojančių patinų judėjimo atstumai gali siekti keliasdešimt kilometrų per parą. Yra fiksuota atvejų, kai per rujos laikotarpį vienas lokys nukeliauja 100–150 kilometrų, persikeldamas iš vieno miško masyvo į kitą, sekdamas patelių kvapus. Tai paaiškina, kodėl šiuo metu padaugėja stebėjimų net netipinėse vietose, įskaitant miškų pakraščius, sodybų apylinkes ar net miestų prieigas.
Ar šiuo metu lokiai pavojingesni?
Per rują meškos, ypač patinai, tampa gerokai aktyvesnės, budresnės ir agresyvesnės nei įprastai. Jų elgesys pasidaro nenuspėjamas – patinai pasirengę kovoti su bet kokiu varžovu, kad pelnytų patelės palankumą, o testosterono antplūdžio veikiami suaugę lokiai gali kelti rimtą pavojų net ir žmogui. Nors šie gyvūnai dažniausiai vengia žmonių, rujojančių lokių elgesys išlieka instinktyvus un intensyvus – bet koks trikdis ar konkurentas gali būti suprastas kaip grėsmė.
Ypač rizikingi tampa susidūrimai su palaidais šunimis. Šunys – ypač medžiokliniai ar ganykliniai – savo lojimu ar artėjimu gali išprovokuoti mešką gintis ar užpulti. Fiksuoti atvejai, kai rujojantys lokiai užpuolė šunis netoli sodybų ar miško takų. Didžiausias pavojus kyla tada, kai žmogus yra netoliese, o šuo, bandydamas trauktis ar gintis, priveda mešką prie sprendimo pulti abu.
Tokiu metu svarbu elgtis atsargiai, nepalikti šunų be priežiūros, ypač gamtos prieigose, ir žinoti, kad rujojančių lokių elgesys gali būti ne tik aktyvus, bet ir pavojingas.
Kaip elgtis šiuo laikotarpiu?
Vengti vaikščiojimo tankiuose miškuose vieniems su palaidais šunimis.
Neleisti šunų toli nuo savęs.
Būnant gamtoje kalbėti garsiai, kad gyvūnai turėtų laiko pasitraukti. Einant į mišką grybauti ar pasivaikščioti, pravartu turėti įjungtą radiją ar leisti muziką telefone. Garsai gali padėti išvengti netikėto susidūrimo su lokiu.
Pastebėjus mešką nedidinti triukšmo, nesiveikti jos, ramiai trauktis priešinga kryptimi.
Pranešti apie stebėtą lokį vietos aplinkos apsaugos pareigūnams.
Geriausia apsauga nuo lokio – pipirų purškalas!
Vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo galimo lokio užpuolimo – panaudoti pipirines dujas, visame pasaulyje pripažintas kaip efektyvi lokių atbaidymo priemonė. Jei daug laiko praleidžiate gamtoje, kur buvo pastebėta lokių buvimo požymių, geriau prie diržo turėti specialų lokiams atbaidyti skirtą pipirinių dujų balionėlį! Skaitykite daugiau
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
