Kiekvienais metais, artėjant šventėms ir prasidedant moksleivių atostogoms, šeimos vis dažniau traukia į mišką. Tėvai nori vaikams parodyti gamtos grožį, pabūti kartu ir perduoti rūpestingumo vertybes. Tada gimsta mintis į mišką nunešti papildomo maisto laukiniams gyvūnams ar net papuošti eglutę morkomis, obuoliais ar mandarinais. Tokia idėja atrodo šilta ir simboliška, tačiau gamtosaugos ir laukinės gyvūnijos tyrėjai vieningai pabrėžia, kad šis gestas dažniausiai neatneša naudos, o kartais pridaro žalos.
Laukiniai gyvūnai ir jų natūralus žiemos ritmas
Nors atrodo, kad žiemą žvėrims sunku rasti maisto, dabartinių šiltų žiemų sąlygos šios nuostatos nepatvirtina. Be didelių sniego sankaupų ir šalčio jie sėkmingai pasiekia natūralias pašaro vietas ir pasiima tai, ko reikia išgyvenimui. Jų organizmai ir virškinimo sistemos yra prisitaikę prie skurdžios žiemos mitybos, kuri remiasi pumpurais, žievėmis, sausais žoliniais augalais ir spyglių mišiniu.
Moksliniai tyrimai Skandinavijoje rodo, kad kanopiniai gyvūnai ne tik efektyviai susiranda maistą, bet ir yra jautrūs bet kokiam staigiam mitybos pokyčiui. Žiemą, kai jų virškinimo fermentacija sulėtėja, lengvai rūgstantys angliavandeniai tampa pavojingi. Todėl žmogaus atnešti vaisiai ar kepiniai ne papildomai padeda, o trikdo natūralų žarnyno darbą.
Virškinimo biologija ir acidozės pavojus
Vienas reikšmingiausių tyrimų aspektų yra ruminalinė acidozė – pavojinga būklė, pasireiškianti, kai gyvūnų prieskrandis gauna per daug greitai fermentuojamų cukrų ar krakmolo. Kanados ir Norvegijos tyrėjai fiksavo, kad net nedidelis kiekis saldžių vaisių gali destabilizuoti mikroflorą. Bakterijos, įpratusios perdirbti šiurkštų augalinį pluoštą, staiga susiduria su lengvai rūgstančia mase, kuri pradeda gaminti rūgštis. Tai sukelia skausmą, žarnyno uždegimus, pūtimą ir net mirtį.
Net tokie nevienareikšmiškai kenksmingi produktai kaip morkos gali tapti problema, kai žiemą sušąla ir kietėja. Stirnos ar jauni elniai, bandydami juos graužti, gali susižaloti dantis. Obuoliai, suvalgomi dideliais kiekiais, pradeda rūgti skrandyje. Mandarinais ar kitais citrusiniais vaisiais gyvūnai apskritai nesimaitina – jų rūgštis ne tik neduoda maistinės vertės, bet ir dirgina gleivinę.
Eglučių puošimas
Šventinė eglutė gali tapti ne tik namų puošmena, bet ir gražiu bei prasmingu gestu miško gyvūnams. Tačiau svarbu prisiminti, kad toks dėmesys gamtai turi būti atsakingas ir saugus. Kaip ir ką galima pasiūlyti miško žvėrims, kad nepadarytume žalos nei jiems, nei aplinkai?
Miško gyvūnams kaip vaišes galima vežti tik natūralius ir jiems įprastus pašarus. Tinka obuoliai, morkos, burokėliai, grūdai, avižos, giles, kaštonai, taip pat šienas ar džiovintos šakelės. Visi produktai turi būti švarūs, be pelėsio, be druskos, cukraus ar prieskonių. Jokiu būdu negalima vežti duonos, saldumynų, virtų patiekalų ar maisto atliekų.
Vaišes reikėtų kabinti ar dėti taip, kad gyvūnai galėtų jas lengvai pasiekti, bet kartu nesusižeistų. Obuolius ar daržoves galima pririšti natūralia virve ar dėti į pintines, pakeltas nuo žemės, kad maistas nešlaptų ir nesugestų. Geriausia eglutę ar vaišių vietą įrengti atokiau nuo kelių ir žmonių lankomų takų, ramioje miško vietoje, kur gyvūnai jaustųsi saugiai.
Svarbiausia taisyklė yra saikas ir pagarba gamtai. Šventinė eglutė miško žvėrims neturi tapti dirbtiniu maitinimo tašku, o tik simboliniu, trumpalaikiu dėmesio ženklu. Tik taip šventinė iniciatyva išliks graži, prasminga ir suderinta su natūraliais miško ritmais.
Žmogaus pagalba ar natūralaus elgesio trikdymas
Nesvarbu, ar maistas paliekamas ant eglutės, ar tiesiog išpilamas ant žemės, veiksmo esmė ta pati – žmogus įsikiša į natūralią gyvūnų elgseną. Gyvūnai ima tikėtis lengvo maisto, praranda atsargumą, mažėja jų natūralus teritorijų pasiskirstymas.
Gamta tam nepritaikyta, o žvėrių populiacijos reguliavimas remiasi natūraliu išteklių prieinamumu. Pagalba, kuri nėra nuosekli ar profesionaliai planuota, gyvūnams daro daugiau žalos nei naudos.
Kaip iš tiesų parodyti vaikams rūpestį gamta
Jeigu tikslas ugdyti vaikų sąmoningumą, tai galima daryti taip, kad būtų naudinga tiek žmogui, tiek gamtai.
Miško pasivaikščiojimo metu galima mokyti atpažinti žvėrių pėdsakus, buveines, pakalbėti apie tai, kaip gyvūnai prisitaiko prie šalčio ir kuo jie maitinasi natūraliai. Vaikai dažnai daug greičiau supranta, kodėl gyvūnams nereikia mūsų maisto, kai išgirsta, kaip veikia jų virškinimo sistema ir kas vyksta, kai ji trikdoma.
Galima papasakoti apie mokslinius tyrimus, parodančius, kad geriausia pagalba laukinei gamtai – netrikdyti jos natūralaus balanso. Tai ugdo supratimą, o ne iliuziją, kad gyvūnams nuolat kažko trūksta.
Taip pat galima imtis veiksmų, kurie iš tikrųjų naudingi surinkti miške paliktas šiukšles, padėti saugoti buveines, stebėti paukščius, bet jų nelesinti netinkamu maistu. Tokios veiklos vaikams sukuria artimą ryšį su gamta ir moko atsakomybės be nereikalingo įsikišimo.
Atsakingos pagalbos prasmė
Laukiniai gyvūnai puikiai geba pasirūpinti savimi. Jų biologija tam tobula, o žmogaus noras padėti turi būti nukreiptas ne į maisto nešimą, bet į žinojimą, kaip gamta veikia. Geriausia dovana miškui žiemą – pagarba jo ritmui ir supratimas, kad tikroji pagalba dažniausiai yra netrukdyti.
8 lokiai vienoje vietoje, bebras prieš vilkų gaują ir miško mūšiai. Miško naujienos“ #6
Prenumeruokite čia!
