Vienas skaitytojas mums atsiuntė nuotraukų, kuriose matyti sumedžiotos elnės mėsa su nebūdingai storu riebalų sluoksniu – atrodė kone kaip šerniena. Tikima, kad riebalų sluoksnio storis priklauso nuo laukiamų oro sąlygų: kuo daugiau riebalų, tuo žvarbesnė žiema nusimato, tačiau tai prieštarauja keletą pastarųjų metų buvusioms netipiškai šiltoms žiemoms. Kaip iš tiesų yra?
Aiškina Latvijos valstybinio miškininkystės instituto Silava vyr. tyrinėtojas dr. Janis Uozuolinis: „Jeigu storesniu riebalinių audinių sluoksniu išsiskiria pavienis individas, tai priežasties reikia ieškoti šio individo gyvenimo eigoje – ar praeitą sezoną nesiporavo, ar buvo kokių hormoninių sutrikimų ir kt.
Jeigu gerai įmitusi didesnė gyvūnų dalis – vietos mikropopuliacija ar populiacija visame jos areale, tai gali būti siejama su palankiomis aplinkos sąlygomis, ypač prieinamo maisto kiekiu. Net jei kas nors tiki, kad pagal riebalų sluoksnį įmanoma prognozuoti žiemos šaltį, reikia suprasti, kad riebaliniai audiniai neatsiranda savaime, o yra medžiagų apykaitos rezultatas, kurio pagrindas yra suvartoto maisto kiekis, vadinasi – aplinkos veiksniai iki tokio pastebėjimo. Manau, kad tauriųjų elnių mitybos sąlygos kelerius pastaruosius metus gerokai pagerėjo ir dėl padidėjusių miško atžalynų, ir žemės ūkio kultūrų plotų bei derlingumo.“
Pastarosios žiemos kanopinius tausojo
Pastarųjų žiemų oro sąlygos buvo ypač palankios kanopinių populiacijoms, pvz., 2019–2020 metų žiemą vidutinė oro temperatūra buvo keliais laipsniais virš sezono normos. Taigi pirmą kartą per mažiausiai 60 metų vienoje iš stebėjimo stočių visą žiemą nė vieną dieną nesusidarė patvarios sniego dangos.
Tokių ir panašių žiemų poveikis yra vienas iš veiksnių, kuriais galima paaiškinti Latvijos valstybinės miškų tarnybos parengtų kanopinių skaičių dinamikos grafikų tendencijas, kur matyti staigus kanopinių populiacijų gausėjimas.
Ar dideli oro sąlygų pokyčiai lems populiacijos kritimą?
Klimato kaitos tyrinėtojai prognozuoja, kad vidutinė oro temperatūra kils, sniego ir ledo dangos periodai trumpės bei gausės kritulių, ypač žiemą, tačiau ir šios prognozės yra apytikrės, nes parengtos pagal ligšiolinius stebėjimus, neatsižvelgiant į pasaulinius, sunkiai iš anksto numatomus veiksnius.
Ar tai reiškia, kad tokioje situacijoje, kai po kelių švelnių žiemų ateina sunki, su storu sniego sluoksniu, kanopinių populiacijos patirs didesnį kritimą nei tada, jei sunkios žiemos sąlygos būtų kasmetinė konstanta? „Sunkiausiai kanopinių, ypač stirnų, populiacijai atsilieps gilus sniegas, o ne stiprus šaltis, – teigia J. Uozuolinis, – nes vietinės laukinės gyvūnijos atstovas, jeigu tik gerai paėdęs, sušalti negali, o sniegas sumažina galimybę prieiti prie maisto, be to, plėšrūnams palengvina grobio medžioklę.
Anksčiau pastebėta, kad giliame sniege stirnas puola ne tik vilkai, lūšys ir valkataujantys šunys, bet ir lapės, miškinės kiaunės ir net plėšrieji paukščiai, kurių daugiausia sutinkama rytinėje Latvijos dalyje. Ilgą laiką esant besniegėms žiemoms, kurias staigiai pakeičia snieguota, tikrai galima laukti padidėjusio kanopinių mirtingumo, tačiau daug kas priklauso nuo tokios žiemos ilgio.
Šiųmetė žiema, kad ir kokia ji būtų, prasidėjo vėlai, gyvūnai iki tol gerai maitinosi, todėl badas ar tam tikrų medžiagų trūkumas organizme jiems bus pavojingas tik tada, jeigu gili sniego danga ar įšalas išliks ilgą laiką. Paprastai, esant giliam sniegui, sunkiausi mėnesiai gyvūnams yra vasaris ir kovas. Jie gali turėti įtakos ir būsimam populiacijos prieaugiui.“
Užsienio tyrimai aktualizuoja pasaulines problemas
2019 metais moksliniame leidinyje The Journal of Wildlife Management buvo publikuotas įdomus tyrimas apie galimą klimato kaitos įtaką baltauodegių elnių ir briedžių populiacijai JAV centrinėje dalyje.
Straipsnyje analizuoti įvairūs istoriniai, biologiniai ir kiti aspektai, kurie iki šiol veikė šias populiacijas, jų gyvenamosios aplinkos fonas ir galimi ateities scenarijai pagal klimato pokyčių prognozes ir ligšiolinius tyrimus. Nors dėl geografinių skirtumų atrodo, kad JAV problemos mūsų nelies, vis dėlto straipsnyje paliestos temos gali būti aktualios mūsų rūšims, nors ir kitokia forma.
Pasirodo, palankesniu klimatu gyvenusią ir pagausėjusią populiaciją pradeda reguliuoti įvairios pratrūkusios ligos ir parazitai. Baltauodegių elnių atveju tai yra epizootinė hemoraginė liga, kuri plinta per kraują siurbiančius mašalus, taigi ja apsikrėsti gali ir naminiai gyvuliai. Laukiniams gyvūnams dėl šios ligos ištinsta kaklas ir galva, atsiranda burnos opų, kyla burnos ar nosies kraujavimas.
Gyvūnas nugaišta per kelias dienas nuo simptomų atsiradimo. Na, o briedžiams pavojų kelia gausiai užsiveisusios žieminės erkės (Dermacentor albipictus), kurios parazituodamas gyvūno kailyje sukelia jo slinkimą, anemiją, nusilpimą ir galų gale kankinančią mirtį nuo hipotermijos.
Ar yra pagrindo susirūpinti?
Pasak Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų infekcinių ligų priežiūros skyriaus vadovo pavaduotojo Martinio Seržanto, šiuo metu nėra duomenų, kad dėl klimato kaitos būtų išplitusios kokios nors laukinių gyvūnų ligos. Taip pat stebima lėtinė išsekimo liga, kurios atvejų, laimė, Baltijos šalyse vis dar nenustatyta.
Tiesa, per keletą pastarųjų metų vis dažniau matyti nuotraukų ir pranešimų apie įvairius keistus darinius bei parazitus žvėrienoje. Tai galima paaiškinti ir tiesiog technologijų vystymusi ir informacijos prieinamumu, be to, medžiotojai tampa sąmoningesni ir nori sužinoti, ką iš tiesų rado savo žvėrienoje.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
Žurnalų Medžioklė „Youtube“ kanalas!
