Patirtis

Kiškiai nyksta? Kas būtų, jeigu Lietuvoje išmirtų visi kiškiai0

Nuotrauka: Erik Van Dijk, unsplash.com

Šaltinis: Sūduvos medžiotojų sąjunga

Kiškių populiacijos mažėjimas, kiškių nykimas, pilkasis kiškis, išmirimo grėsmė. Jeigu išnyktų visi kiškiai, kaip tai atsilieptų miškų ir pievų ekosistemai bei plėšrūnų, žinduolių, paukščių mitybos grandinei? Pilkųjų ir baltųjų kiškių kiekybės mažėjimo tendencija akivaizdžiai pastebima ir Lietuvoje, ir bendrai Europos erdvėje per pastaruosius 15 metų, o kai kur ir per 25 metus.

Zoologai turi pagrindą manyti, kad pagrindinės tokios neigiamos dinamikos priežastys yra visai ne plėšrūnų daromas spaudimas ir net ne medžioklė, o antropogeninis tipinių kiškių augaviečių pakeitimas ir suardymas – t. y. žmogaus daroma ūkinė ir pramoninė veikla (žemės ūkio technikos, šienapjovių, kombainų, pesticidų, chemijos pagausėjimas laukuose). Savo neigiamą įtaką padarė infekcijų ir parazitų sukėlėjų veikla (dažniausia gelmintų ir erkių).

Aplinkos ministerija viešina tik sumedžiotų pilkųjų kiškių statistiką per įvairius medžioklės sezonus.

Iš lentelės matyti, kad 2019-2021 m. kiškių sumedžiota net keliais tūkstančiais mažiau. Galimai dėl to, kad jų populiacija labai mažėja. Juk sunku sumedžioti daug, kai pasirinkimas liko negausus.

Kas būtų, jeigu išmirtų kiškiai?

Pabandykime atsakyti į šį klausimą ir galimus atsakymus į jį gauti ne mokslininko, o paprasto gyventojo, ūkininko, sodininko manymu. Kas nutiktų, jeigu Lietuvoje visi kiškiai išmirtų? Ar vilkas tuomet iš vargo ir bado irgi išmirs? Sodininkai ir daržininkai, žinoma, tik apsidžiaugtų kiškių nykimu. Bet gyvulių augintojai, turbūt, pradėtų vilkais kaukti, nes po kiškių dingimo patys vilkai daugkart dažniau atakuotų ganyklas, medžiodami avių ir karvių “dūšias”. Stirnų populiacija irgi gali stipriau nukentėti nuo vilkų dėl kiškių išmirimo. Turbūt, tokie būtų paprasto gyventojo samprotavimai ir prielaidos.

Tarp kitko, mokslininkai tikina, kad kiškių vaidmuo mūsų plėšrūnų mitybos grandinėje (vilkų, lapių ir pelėdų) ne toks ir didelis. Vilkai daugiausia medžioja kanopinius gyvūnus. Taip pat vilkai yra sąlyginai visaėdžiai gyvūnai – jie gali ėsti ir graužikus, ir paukščius, ir reptilijas su amfibijomis, ir žuvį, skerdyklų atliekas ir net kai kuriuos augalus ir augalines medžiagas. Lapių raciono pagrindinė masė – pievų ir miškų graužikai. Todėl, išnykus kiškiui, vilkas ir lapė tikrai iš bado nenumirs.

Patys kiškiai vasarą minta įvairiais žoliniais augalais ir grybais, tuo pačiu dalyvaudami jų dauginime, platindami sėklas ir sporas. Žiemą kiškiai priversti nukreipti savo apetitą į krūmų ir medelių šakeles, žievę ir ūglius, pirmenybę teikiant drebulei, karklams, gluosniams, šermukšniams, beržams ir erškėčiams. Štai čia kiškiai atlieka nemažą vaidmenį želdinių ir medžių tankumo reguliavime, todėl ilgaausių išmirimas turėtų neigiamos įtakos miškų ekosistemai.

Kiškiai, deja, atlieka ir negatyvų vaidmenį veterinariniame bei medicininiame plane – jie palaiko gamtinius transmisinių infekcijų židinius (erkinio encefalito, Laimo ligos). Kiškiai šiuo atveju yra erkių nešiotojai-maitintojai ir tokiu būdu platina žmogui ir naminiams gyvūnams pavojingas ligas – encefalitą, tuliaremiją, riketsiozę, piroplazmidozę.

Jeigu vis tik išmirtų visi kiškiai tam tikroje uždaroje miško ekosistemoje – kokias pasekmes tai sukeltų? Plėšrieji žinduoliai ir paukščiai nukreiptų savo dėmesį į kitus faunos atstovus, smulkesnius už juos pačius. Jeigu šie naujieji plėšrūnų medžioklės objektai anksčiau nebuvo pagrindiniu mitybos šaltiniu, tuomet prasidėtų ir jų neplanuotas kiekio mažėjimas, o kartu su tuo ir kai kurių augalų bei vabzdžių kiekio didėjimas, įskaitant ir kenkėjus.

Savo ruožtu tai sukeltų kai kurių gyvūnų bei augalų infekcijas ir susirgimus, perspektyvoje vedančius prie miško ardinės struktūros sudedamųjų ir biologinės įvairovės mažėjimo. Nuo to pasikeistų ekosistemos parametrai (temperatūra, drėgmė, apšvietimas, augalija), sukeliant ir ekosistemos faunos pasikeitimus (pvz., paukščiams nebūtų kur daugiau lizduotis ir perėti).

Susiję straipsniai

Kiek vėliau, galbūt, ekosistema palaipsniui atsikurtų į pradinį variantą – vienose vietovėse pilnai, kitose – pusiau arba iš viso niekaip. Kuo didesnė ekosistemos biologinė įvairovė, tuo atsparesnė ji pasikeitimams.

Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?

LA.lv