Medžioklės reikmenys

Kaip toli gali matyti terminio vaizdo prietaisas?0

Terminio vaizdo įrenginių paklausa kasmet auga, o nepaisant to, kad prietaisai ir jų komponentai nuolat tobulėja, pačių įrenginių kainos mažėja. Vos prieš keletą metų terminio vaizdo monoklio vertė galėjo siekti naujo automobilio kainą. Šiandien panašų prietaisą galima įsigyti už tiek pat, kiek kainuotų kokybiškas vidutinio nuotolio ginklas.

Apsilankykite PULSAR svetainėje

Visi šie faktoriai lemia vis didėjantį terminio vaizdo prietaisų populiarumą tarp medžiotojų. Ne vieną jų vilioja galimybė turėti įrenginį, kuris suteiktų galimybę vienodai efektyviai stebėti gyvūnus beveik bet kokiomis oro sąlygomis ir bet kokiu apšvietimu.

Bene dažniausiai planuojantieji įsigyti terminio vaizdo įrenginį klausia, iš kokio nuotolio jis gali fiksuoti vaizdą. Atrodytų, atsakymas čia pat – tereikia perskaityti gamintojo instrukciją. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Pulsar termo prietaisai

Kiekvienas gamintojas į prietaiso naudojimo charakteristikų sąrašą įtraukia ir techninį (arba apskaičiuojamąjį) taikinio aptikimo nuotolį. Įprastai jį nurodant omenyje turimas 1,7–1,8 m aukščio objektas ir stebėjimui optimalios atmosferos sąlygos. Standartinių 384 × 288 pikselių jutiklių aptikimo nuotolis siekia 1–1,5 km, tiesa, kiekvienas gamintojas pateikia savą apskaičiuojamąją vertę.

Kuo grindžiami šie skaičiavimai? Dauguma terminio vaizdo prietaisų gamintojų numato, kad objektas gali būti aptinkamas, jei jo vaizdas pasirodo ekrane naudojant bent du gretimus pikselius – stebėtojas ekrane mato mažą šviesos taškelį.

Tačiau tokio vaizdo nepakanka medžiotojui užtikrintai identifikuoti taikinį ir juolab priimti sprendimą paleisti šūvį. Medžiotojai visada turėtų vadovautis taisykle – šauti tik į aiškiai matomą taikinį, – tad be galo svarbu suprasti, kuo skiriasi terminai „techninis aptikimo nuotolis“ ir „maksimalus taikinio identifikavimo nuotolis“. Pirmąjį matą galima tiksliai nustatyti perskaičius prietaiso charakteristikas, o štai antrasis – kiek abstraktesnis, priklausantis nuo individualaus vartotojo.

Atlikime eksperimentą su vidutinės klasės terminio vaizdo monokliu Pulsar Axion XQ38. Oficialiai pateikiamas šio prietaiso techninis taikinio identifikavimo nuotolis siekia 1350 m. Taikiniu naudokime pievoje besiganantį arklį, kurio keteros aukštis yra 1,7–1,8 m – būtent tiek, kiek ir nurodo gamintojas aprašydamas taikinio aptikimo nuotolį. Naudokime neutralią juodai baltą spalvų paletę, atstumus matuokime lazeriniu tolimačiu. Pasiekus maksimalią ribą, arklys pasisuka į šoną. Stebėdami arklį nenaudojame skaitmeninio priartinimo funkcijos, tik optinį vaizdo didinimą (šio objektyvo bazinis priartinimas yra 3,5 karto). Skaitmeninis priartinimas sumažintų objekto vaizdo aiškumą ir šiuo atveju mums nepadėtų identifikuoti gyvūno.

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba spaudos prekybos vietose!

Eksperimento tikslas – nustatyti maksimalų taikinio identifikavimo atstumą remiantis asmenine medžiotojo nuojauta. Tad reikėtų turėti omenyje, kad bet kuris kitas medžiotojas galėtų pateikti kiek kitokias išvadas. Konkrečiai šiuo atveju pavyko nustatyti, kad pievoje stovintis arklys galėtų būti nesunkiai identifikuojamas 500 m atstumu. Atstumui didėjant, prietaiso ekrane matytume abstraktų keturkojį gyvūną, bet negalėtume nusakyti jo rūšies. O štai 750 m atstumu iš taikinio beliktų šviesus taškelis. Tad galima daryti išvadą, kad maksimalus atstumas patikimai identifikuoti stebimą objektą yra 500–600 m.

Kitas klausimas, neretai kylantis daugeliui medžiotojų, – kodėl panašios charakteristikos terminio vaizdo prietaisai (rezoliucija, pikselių dydis, terminis jautrumas (NETD) ir dažnis) pasižymi skirtingomis taikinio aptikimo nuotolio galimybėmis?

Techninis taikinio aptikimo nuotolis priklauso nuo išorinių faktorių (atmosferos sąlygų ir kt.), taip pat ir prietaiso dizaino subtilybių. Nustatydami techninio aptikimo nuotolį, prietaisų gamintojai įprastai neatsižvelgia į išorinius veiksnius, o vertina prietaiso komponentų techninių galimybių visumą. Tad būtų klaidinga pasikliauti tik bolometrinių jutiklių palyginimu – vertinti reikėtų visų pagrindinių prietaiso komponentų charakteristikas, kaip antai:

Susiję straipsniai

– Bazinis optinis objektyvo priartinimas ir diafragma;
– Jutiklio techniniai parametrai: rezoliucija, terminis jautrumas (NETD), dažnis, pikselio dydis;
– Signalo apdorojimo algoritmai;
– Aukštos kokybės terminio vaizdo įrenginio ekranas.

Tad net lyginant identiškus jutiklius turinčius terminio vaizdo prietaisus reikėtų įvertinti visų svarbiausių komponentų kokybę. Norint nustatyti maksimalų pasirinkto įrenginio taikinio identifikavimo atstumą, geriausia pačiam išbandyti šį prietaisą skirtingomis medžioklės sąlygomis. Nemažai žinių ir praktiškų patarimų galima rasti ir profesionalių prietaisų testuotojų vaizdo tinklaraščiuose.

Parengta pagal Pulsar informaciją

LA.lv