Netrukus Lietuvoje įsibėgės šienapjūtė. Aukštose pievų žolėse šiuo metu savo mažylius slepia laukiniai gyvūnai.
Ypač pievas mėgsta stirnos, kiškiai ir kai kurie paukščiai: kurapkos, dirviniai vieversiai, griežlės, pieviniai kalviukai, šalpesnėse pievose pempės. Iki šienapjūtės aukšta žolė gyvūnams yra puiki buveinė, kurioje ramu vesti ar perėti jauniklius, taip pat ji apsaugo gyvūnus ne tik nuo plėšrūnų, bet ir nuo kraujasiurbių. Gyvūnai aukštoje pievoje ne tik nakvoja, bet ir dienoja, maitinasi ir guli.
Per šienapjūtę kasmet žūsta nemažai laukinių gyvūnų. Koks tragiškai žuvusių gyvūnų skaičius sunku pasakyti, nes statistika nevedama. Pamatyti aukštoje žolėje gulinčius gyvūnus – sudėtinga. Gyvūnams iš laukų baidyti yra naudojamos priemonės su garso signalais ar vaizdiniais dirgikliais. Tai ypač efektyvu vakare prieš šienaujant.
Kitas veiksmingas, bet daug laiko reikalaujantis metodas yra prieš pradedant darbą tiesiog apeiti ir apžiūrėti lauką. Dar geriau, jei šienavimo technika turi papildomus specialius baidytuvus. Pavyzdžiui, baidytuvu gali būti specialus rėmas, prie kurio maždaug kas 40–50 cm pritvirtintos dirvos paviršių siekiančios grandinės. Jis turi baidyti gyvūnus.
Šaltinis: LMŽD Facebook profilis.
Kitose šalyse į pievas paleidžiamas šuo. Jo misija – surasti gyvūnus, paukščius ir juos išbaidyti. Taip ūkininkai bando išvengti laukinių gyvūnų žūčių. Medžiotojai pastebi, kad anksčiau pievos būdavo šienaujamos mažiau ir rečiau, o dabar yra laukų, kuriuose ūkininkai per sezoną šienauja 2-3 ir daugiau kartų, todėl ir gyvūnų žūčių daugėja.
Mūsų šalies ūkininkams specialistai rekomenduoja pradėti šienauti ne nuo pievos pradžios, o nuo vidurio. Kad gyvūnai turėtų galimybę pabėgti, dirbant rekomenduojama pasirinkti tinkamą pjovimo strategiją.
Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!
