Mano nuomone, tai pati skaniausia bebro dalis – vieta, kur nugara pamažu praranda savo kilnų pavadinimą ir pereina į užpakalį, o vėliau – uodegos pagrindą. Šią dalį teko bandyti paruošti ir vienaip, ir kitaip, bet visai neseniai į galvą atėjo vienas labai paprastas variantas. Šis variantas gal kiek ir užtrunka, bet rezultatas buvo puikus.
Ingredientai
Bebro pasturgalis (man patinka skambesys!)
Druska, juodieji pipirai ir aliejus
Gaminimas
Žodžiu, imame bebro kryžkaulio dalį – nuo tos vietos, kur paprastai nupjaunama uodega, iki pilvo dalies. Kojos jau seniai nupjautos, klubų kaulus taip pat reikia išpjauti. Jie šiek tiek gadina bendrą kepsnio struktūrą ir trukdo šilumai sklisti mėsoje.
Jei reikia, mėsą nuplauname ir nusausiname. Po to filė peiliu pašaliname riebalų perteklių. Didelio bebro tas sluoksnis šioje dalyje gali būti gana nemažas. Riebaluose yra daugiau bebro kvapelio, bet galima ir palikti, jei patinka.
Kuo jaunesnis bebras, tuo skanesnis bus kepsnys ir tuo mažiau riebalų prireiks nupjauti. Pernykščio bebriuko kryžkaulis tilpo į įprastą kekso formą.
Mėsą pabarstome druska ir maltais juodaisiais pipirais. Jei norite, galite berti ir kitų prieskonių, bet geriau sausų. Pasirinktasis indas turi būti siauras ir gilus. Dedame mėsą į vidų ir gausiai apipilame aliejumi, indą uždengiame folija.
Kepame 3 valandas 180 laipsnių temperatūroje. Jei bebras senas, sakyčiau, reikia kepti visas keturias valandas. Paskutinį pusvalandį padidiname temperatūrą iki 200 laipsnių.
Išleistas naujas žurnalo numeris!
