Prieš prasidedant paukščių medžioklės sezonui verta dar kartą prisiminti skirtingų rūšių išvaizdą. Medžiotojai privalo gebėti atskirti medžiojamas rūšis nuo saugomų, o tam būtina žinoti konkrečius atpažinimo požymius. Šiame straipsnyje ir vaizdo įraše rasite informaciją, kaip greitai ir tiksliai atskirti medžiojamą kanadinę berniklę nuo nemedžiojamos baltakaktės berniklės. Tai svarbu ne tik todėl, kad už saugomos rūšies sumedžiojimą gali būti skirta bauda, bet ir siekiant išsaugoti bei apsaugoti paukščių populiacijas.
Lietuvoje jau kurį laiką peri pilkosios žąsys, o tikėtina, kad mūsų šalyje pradeda perėti ir kanadinės berniklės (Branta canadensis). Kai kurios šių paukščių poros pastebėtos Pietų Kurše tuo metu, kai migracija jau buvo pasibaigusi, o pilkosios žąsys jau buvo pradėjusios perėti. Tai gali reikšti, kad ši rūšis gali pradėti veistis ir Lietuvoje. Iki šiol kanadinių berniklių perimvietės buvo žinomos Ukrainoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.
Anksčiau ši rūšis Senajame pasaulyje – vakaru pusrutulyje buvo labai reta, tačiau pastaraisiais metais jos populiacija didėja ir Europoje. Pasaulinė populiacija yra apie 5–6,2 mln. individų (Wetlands International 2015). Europos populiacija vertinama 1–5 tūkst. porų, tai atitinka 2–10 tūkst. suaugusių paukščių (BirdLife International 2015).
Kartu su migrantais mūsų laukuose pasirodo ir baltaskruostės berniklės (lot. Branta leucopsis), kurios Lietuvoje įtrauktos į saugomų rūšių sąrašą ir, skirtingai nei kanadinės, nėra medžioklės objektai.
Kaip atskirti šias dvi rūšis?
Kanadinė berniklė
• Svoris: 3–6 kg
• Nugara ir sparnai: pilki
• Apatinė dalis: priekis pilkas, nuo kojų iki uodegos balta
• Kaklas: nuo galvos iki krūtinės juodas
• Snapas: juodas
• Kojos: juodos
• Galva: priekinė dalis, viršus ir pakaušis juodi, skruostai balti. Baltas plotas prasideda maždaug centimetru žemiau akies ir dengia tik paukščio skruostus.
Medžioklės sezonas
Lietuvoje kanadinės berniklės priskiriamos prie medžiojamųjų paukščių rūšių. Šių į Lietuvą iš Šiaurės Amerikos atkeliavusių žąsinių šeimos paukščių populiacija pastaraisiais metais pastebimai didėja. Nors Kanadoje ir JAV tai viena gausiausių rūšių, Europoje ji laikoma introdukuota ir vietomis gali daryti poveikį vietinėms paukščių bendrijoms bei žemės ūkiui. Dėl šios priežasties Lietuvoje kanadinių berniklių medžioklė yra leidžiama visoje šalies teritorijoje, laikantis nustatyto sezono ribų. 2025 m. medžioklės sezonas prasidės rugpjūčio 15 d. ir tęsis iki gruodžio 15 d.
Netapk brakonieriumi! Kaip atskirti Kanadinę ir baltaskruostę berniklę?
Remiantis IUCN Raudonosios knygos duomenimis, bendra šios nedidelės žąsies populiacija jau siekia apie milijoną individų. Europos populiacijoje yra 196–247 tūkst. porų, tai atitinka 392 –494 tūkst. suaugusių paukščių.
Baltaskruostė berniklė yra rūšis, kurios medžioklė Europos Sąjungoje draudžiama, nes ji įtraukta į Paukščių direktyvos I priedą. Tačiau kai kurios šalys taiko išimtis, kad galėtų kontroliuoti šios rūšies populiaciją ir sumažinti žalą žemės ūkio sektoriui. Pavyzdžiui:
• Nyderlandai: 2020 m. buvo sumedžiota 49 tūkst. baltaskruosčių berniklių, pasinaudojant išimtimi.
• Danija: 2017–2020 m. vidutiniškai per metus buvo sumedžiota po 16 tūkst. baltaskruosčių berniklių.
• Estija: 2015–2019 m. per metus vidutiniškai buvo sumedžiota 2,7 tūkst. baltaskruosčių berniklių kaip atbaidymo priemonė.
Lietuvoje baltaskruostės berniklės nėra įtrauktos į medžiojamųjų rūšių sąrašą, todėl jų medžioklė draudžiama.
Viskas gali pasikeisti
Kaip žurnalas jau rašė anksčiau, prognozės rodo, kad Rusijos baltaskruosčių berniklių populiacija toliau sparčiai augs ir per artimiausius 15 metų gali pasiekti net 13 mln. individų.
Atsižvelgiant į tai, kaip smarkiai populiacija išaugo nuo tada, kai ši rūšis buvo įtraukta į Paukščių direktyvos I priedą, ir kokią žalą ji daro, būtų pagrįsta svarstyti galimybę perkelti ją į II priedą. Kadangi tam tikros suinteresuotosios šalys atsisakė vykdyti tokius pakeitimus, juos būtų galima derinti su tarptautinio rūšies valdymo plano pakeitimais.
Kaip panašų pavyzdį galima paminėti Špicbergeno trumpasnapės žąsies populiacijos sėkmės istoriją. Kitaip tariant, nustatant konkrečius tikslus, kokio dydžio populiacija turėtų būti laikoma sveika, ir leidžiant medžioklę, jei individų skaičius viršija šį tikslą. Kitų pavyzdžių galima ieškoti Šiaurės Amerikoje, kur bandyti spręsti situaciją pasitelkus medžioklę dabar jau gerokai per vėlu. Todėl svarbu imtis veiksmų laiku, o ne kovoti su pasekmėmis, kurias sukelia nereikalingas delsimas.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
