Neįprasta situacija, pirmą kartą nutikusi medžioklėje. Įrenginys pirmą kartą išimtas iš pakuotės, kad būtų išbandytas realiomis medžioklės sąlygomis, ir iš karto pavyko sumedžioti trofėjų, kuris taip pat pasitaikė pirmą kartą gyvenime.
Medžioklėje buvo naudojamas Pulsar Thermion2 LRF XL 60 ir pirmą kartą iš pakuotės išimtas termovizorius Pulsar Oryx XG35 iš Ieskaties LV.
Kartais aš visai nesidžiaugiu šiuolaikinių meteorologų galimybėmis. Tarp įtemptų darbo dienų ieškau kokios spragos, kad galėčiau nuvykti į medžioklę. Ir, kaip visada, kai atsiranda laiko, prognozės būna nekokios. Dieną, kai planavau važiuoti pas draugus į svečius, sinoptikai rodė lietų. Tačiau, kai jau buvau paskambinusi ir atšaukusi kelionę bei susiplanavusi kitą veiklą, svetainė yr.no atnaujino prognozę – paaiškėjo, kad tą vakarą vis dėlto švies saulė. Tad aš kaip likimo ženklų šalininkė pagalvojau: turbūt taip ir turi būti. Po savaitės mano mintys pasitvirtino.
Žinoma, kalbu ne apie būrimą ar kitas metafizines praktikas, o apie medžiotojų nuojautą. Nors tai galima vadinti kaip tik nori. Kiekvienas pripažins, kad jausmas – šiandien reikia eiti į medžioklę arba šiandien galima likti namuose – yra pažįstamas visiems.
Kai nesitiki – viskas įvyksta
Ir štai atėjo diena su puikia orų prognoze ir galimybe visus reikalus nustumti į šalį. Be abejo, buvau pasirengusi ja pasinaudoti ir džiaugiausi, kad ir mano draugai pasirengę bet kada priimti svečius.
Nuvažiavau į parduotuvę, įsigijau karamelizuotų riešutų tartaletę, prisisipyliau degalų ir leidausi į kelią. Kurį laiką nebuvau medžioti ir visą kelią jaučiau, kaip adrenalinas gena širdį pirmyn, o jaudulys verčia nerimauti. Labai norėjau kuo greičiau pasiekti bokštelį, nes man skirta vieta buvo apibūdinta kaip pasakų rojus, kur gali pasirodyti bet kas – nuo barsuko iki vilko ar briedžio.
Po nuoširdaus, bet trumpo pokalbio apie naujienas ir mažo puodelio kavos su tartalete sename automobilyje šeimininkai nuvedė mane į numatytą vietą. Ji iš tiesų pasirodė pasakiška.
Įsivaizduokite: kuprinė pilna įrangos, ginklas ant peties, vienoje rankoje šaudymo atrama, o kitoje – didelė sulankstoma kėdė, nes bokštelyje nėra sėdynės. Su tokia ekipuote žingsniavau nupjauta pieva su atžėlusiu atolu. Bokštelis buvo maždaug už 400 metrų nuo automobilio. Kėdė kliuvo už žolių, šaudymo atrama bildėjo, tačiau vis sustodavau apsidairyti. Tikriausiai abejonių nekyla – nieko nemačiau.
Pievoje tikrai nieko nebuvo. Dalimis užsinešiau į bokštelį viską, ką turėjau, o kai pagaliau užlipau pati, dar klūpodama ant grindų ir tvarkydama išrikiuotą įrangą, pakėliau galvą – ir už bokštelio krašto pamačiau dvi rusvas nugaras maždaug už 50 metrų. Primenu – pieva nupjauta, atolas nedidelis.
Atidžiai apžiūrėjau abu gyvūnus ir supratau, kad tai porelė – suaugusi stirna, mano manymu, 4–5 metų amžiaus, ir labai perspektyvus, dar jaunas stirninas, galbūt 3–4 metų.
Laukimas
Įsitaisiau bokštelyje maždaug 19 val. ir su siaubu pagalvojau, kad negalėsiu nei pajudėti, nei kokios nuotraukos padaryti. Tačiau po kelių bandymų supratau, kad stirninas su stirna mane laiko pelėda, tupinčia ant bokštelio krašto ir tiesiog sukiojančia galvą. Džiaugiausi galėdama nufilmuoti gyvūnus įvairiose situacijose. Vienu metu net atrodė, kad pamatysiu meilės aktą, tačiau dailioji dama, deja, nebuvo pasiruošusi.
Iš javų lauko užnugario išėjo dar viena stirna, kuri priėjo prie bokštelio maždaug 20 metrų atstumu. Ji pažvelgė į mane ir ramiai nužingsniavo į javus skinti žolės. Po kiek laiko pastebėjau, kad lauke yra dar dvi stirnos. Naudodama naująjį termovizorių Pulsar Oryx labai tiksliai nustačiau, iš kur tarp varpų kyšo ausys, ir pamatavau atstumą iki gyvūnų.
Nusprendžiau toliau stebėti jaunąją porą prie savo bokštelio. Kai atsisukau atgal, jų jau nebebuvo. Tačiau vidinis balsas kuždėjo, kad viskas gerai, ir Oryx parodė, kurioje vietoje jie abu atsigulę.
Pagaliau
Visą vakarą jie tai keldavosi, tai guldavosi, ėdė, lakstė, uostinėjosi ir darė viską, ką stirnos mėgsta veikti pievoje. Man buvo visiškai aišku, kad šio konkretaus stirnino aš nešausiu. Jis buvo per geras ir per jaunas, kad atsidurtų trofėjų lentoje.
Saulei pamažu slystant už miško, aplinkui prasidėjo dar didesnis judėjimas. Tolimesniame javų lauke pamačiau dar vieną stirnų porą, o maždaug už 400 metrų, toje pačioje pievoje, tik už griovio, pasirodė dar vienas stirninas. Jis buvo gana toli ir vis pradingdavo aukštoje žolėje arba už nedidelių kalvelių. Stebėjau jį ir staiga supratau, kad Diana man suteikė progą pabandyti sumedžioti legendinį pasakų personažą – vienaragį.
Stebėdama gyvūną supratau, kad arčiau mano bokštelio jis neateis. Iš stirninų elgesio buvo aišku, kad jis žino – šioje pievos pusėje yra kitas šeimininkas. Rujos metu stambiausi stirninai užima geriausias vietas, o kitiems tenka slėptis pakraščiuose. Pamačiusi, kad mano svajonių princas nueina tolyn, nusprendžiau leistis žemyn iš bokštelio ir eiti arčiau. Žinoma, visą kuprinę, įrangą ir net peilius palikau bokštelyje.
Pasiėmiau tik savo šaudymo atramą 4StableStick iš Outdoorexperts.lt, ginklą ir termovizorių, kuris, beje, iš pakuotės buvo išimtas tik tą pačią dieną. Tai buvo pirmoji medžioklė su Pulsar Oryx.
Dinamiškas, kaip tikra antilopė
Naujausias Pulsar termovizorius Oryx, mano rankose atsidūręs tik liepą, iš tiesų yra naujas žingsnis kompaktiškų termovizorių gamyboje. Jis nėra toks mažas kaip Axion serijos įrenginiai, tačiau korpuso forma maloniai patogi ir puikiai telpa rankoje.
Magnio lydinio korpusas sukurtas dinamiškai medžioklei, užtikrinant didesnį atsparumą ir apsaugą nuo vandens. Man asmeniškai labai patiko lazerinis tolimatis, ergonomiškai integruotas į prietaiso korpusą po objektyvo lęšiu. Nors jis atrodo visai nedidelis, iš tikrųjų yra galingas, greitas ir patogus naudoti.
Ant korpuso yra keturi mygtukai ir ryškumo reguliavimo ratukas. Ant tolimačio mygtuko pavaizduota rodyklė. Žiūrint pro termovizorių, reikia nusitaikyti į taikinį ir vieną kartą paspausti mygtuką. Tada ekrane pasirodo mažas raudonas kvadratėlis ir, tiksliau nutaikius, mygtuką reikia paspausti dar kartą – termovizorius per sekundę pamatuoja atstumą. Šioje vietoje tolimiausias taškas buvo maždaug už 450 metrų. Maksimalus tolimačio veikimo nuotolis – 1500 m.
Skirtingai nei naudojantis kitais termovizoriais, Pulsar Oryx nereikia papildomai spausti tolimačio mygtuko, kad jį išjungtum – funkcija išsijungia automatiškai po kelių sekundžių.
Toliau tyrinėjant prietaisą maloniai nustebino ir naujo dizaino bei funkcionalumo meniu mygtukas, kuriuo vienu pirštu galima patogiai judėti meniu aukštyn ir žemyn bei pasirinkti skiltis.
Šiuo metu Pulsar Oryx kaina yra apie 2300 eurų. Galima sakyti, tarp biudžetinės klasės įrenginių šis stovi aukščiausioje lentynoje. 35 mm objektyvas suteikia gana gerą vaizdo kokybę, tačiau šiek tiek riboja matymo lauką, todėl reikia priprasti, kad efektyviai apžvelgtum aplinkines teritorijas. Vis dėlto, net ir padidinus vaizdą, maždaug už 100 metrų esančius gyvūnus galima aiškiai atpažinti ir detaliai apžiūrėti.
Apskritai naujasis Pulsar įrenginys man pasirodė labai patogus naudoti. Jis pakankamai mažas, kad tilptų į kišenę, ir turi labai patogų dangtelį – guminį, bet su plastikiniu pagrindu, kuris leidžia tvirtai ir saugiai uždaryti kameros lęšį. Nuėmus dangtelį, jį galima pritvirtinti prie laikiklio juostelės, į kurią įmontuotas magnetas. Dangtelis netrukdo ir jo neįmanoma pamesti.
Be to, termovizoriaus spalvų paletės pasirinkimas yra itin platus: galimi visi populiariausi variantai, įskaitant klasikinę žalią spalvą, leidžiančią neapakintam efektyviai identifikuoti gyvūnus didesniu atstumu ir augalų priedangoje.
Termovizorius veikė keturias valandas. Be miego režimo. Išorinio akumuliatoriaus išsikrovimas – 20 proc. Be to, šis termovizorius dar turi ir vidinį akumuliatorių!
Išlipusi iš bokštelio visai neišgąsdinau savo porelės – jie ramiai toliau ganėsi. Tačiau pasiekus didžiosios pievos vidurį, jie vis dėlto mane pastebėjo ir stirninas pradėjo loti. Nemaniau, kad situacija labai bloga, bet pažvelgusi į priekį pamačiau, kad į lauką išėjo kitas stirninas. Jis ramiai stovėjo ir stebėjo mane. Aš savo ruožtu žiūrėjau atgal – fantastiško rausvo kailio, visai jaunas stirninas su gerais, perspektyviais ragais.
Stovėjau ir tyliai galvojau, kaip jį nuvyti, kad nepradėtų loti. Laimei, jaunas stirniukas pats nuėjo savais keliais ir galėjau tęsti savo vienaragio paieškas.
Mus skyrė griovys, apaugęs nendrėmis ir keliais krūmais, kas, žinoma, man buvo palanku. Nuėjau iki vietos, kur maždaug turėjo būti stirninas, paėmiau termovizorių ir pradėjau stebėti. Greitai nustačiau, kur yra laimikis.
Drebančiomis rankomis paėmiau savo optinius žiūronus, kartu pagalvodama apie žiūronus su stabilizatoriumi, kokius siūlo gamintojas Kite Optics. Žurnalo Medžioklė komanda tokius yra išbandžiusi, o atsiliepimai – tiesiog fantastiški. Būtent tokiose situacijose, kai apima jaudulys, o gyvūnas yra gana toli, stabilizuoti žiūronai leidžia ramiai ir labai tiksliai apžiūrėti trofėjų, kad būtų galima įvertinti, ar gyvūną galima medžioti.
Šią akimirką tokie žiūronai būtų puikiai pravertę, tačiau ir su savais paprastais supratau – tai tas pats stirninas, kurį mačiau iš bokštelio.
Kurį laiką laukiau tinkamos progos šūviui, ir ta akimirka atėjo. Po to teko apeiti griovius maždaug apie pusę kilometro, jei ne daugiau, ir aukštoje žolėje ieškoti stirnino. Jis stovėjo šiek tiek toliau nei įsivaizdavau, bet įsiminusi savo buvimo vietą ir apytikrį kampą, prieblandos vakaro šviesoje gana greitai radau savo pasakų vienaragį.
Tokia trofėjaus rūšis man pasitaikė pirmą kartą ir, atvirai pasakysiu – džiaugiausi ja labiau nei kai kuriais klasikiniais gražuoliais.
Kai laimikis buvo užregistruotas, beliko jį nutempti iki automobilio. Šiame paskutiniame etape, kai savo dusuliu išbaidžiau visas kitas stirnas, išėjusias į lauką ganytis, Pulsar Oryx man vėl pagelbėjo. Su ja retkarčiais pasitikslindavau savo automobilio buvimo vietą ir atstumą, kad neprarasčiau vilties dar tą patį vakarą atitempti stirniną iki jo.
Po to teko eiti į bokštelį pasiimti ten paliktų daiktų ir pakeliui man tiesiog prieš nosį išbėgo lapė su barsuku, kuriuos pavyko nufilmuoti.
Tai buvo tikrai nuostabus vakaras. Labai džiaugiuosi laimikiu ir tuo, kad pavyko sumedžioti šį unikalų trofėjų, pasinaudojus pirmą kartą iš dėklo išimtu termovizoriumi Pulsar Oryx iš Ieskaties.lv.
Kaip ir kokiose situacijose reikia naudoti skirtingus termovizoriaus spalvų režimus?
Prenumeruokite čia!
