Nuo 2014 metų, kai mūsų regioną pasiekė afrikinis kiaulių maras, buvo išbandyti įvairūs būdai. Kaip paskatinti medžiotojus aktyviau medžioti šernus ir maksimaliai sumažinti jų populiaciją? Kova su virusu tokiu būdu būtų veiksmingiausia, nes jis būtų stabdomas natūraliai. Tačiau, kaip rodo patirtis, nei 300 eurų išmoka už sumedžiotą vyresnę nei dvejų metų šerno patelę, nei 30 eurų už rastus nugaišusius šernus ar pateiktus mėginius nesugebėjo motyvuoti medžiotojų rimtai pažvelgti į situaciją.
Po to, kai prieš kelerius metus šernų skaičius sumažėjo, medžiotojai atsipalaidavo, ėmė manyti, kad virusas išnyko, ir pradėjo saugoti pateles. Rezultatas – šiemet matomas ryškus užsikrėtimo lygio augimas tiek tarp šernų, tiek ir daugiau nustatytų atvejų kiaulių ūkiuose.
Maisto ir veterinarijos tarnyba jau išbandė įvairius motyvavimo būdus. Nė vienas iš šių metodų nepasirodė pakankamai įtikinamas.
Viena naujausių idėjų – investicijos į medžioklės ūkį, pirmiausia į šaldytuvų ir mėsos brandinimo įrangos įsigijimą. Tai suteiktų medžiotojams galimybę geriau laikyti sumedžiotus gyvūnus – ne tik šernus, bet ir elnius, kokybiškiau brandinti mėsą ir gauti skanesnį, aukštesnės kokybės galutinį produktą.
Kaip teigia Maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis valstybinis veterinarijos gydytojas Vaidas Jonušaitis, tai galėtų pagerinti bendrus medžioklės rezultatus ir padėti efektyviau kovoti su afrikinio kiaulių maro plitimu Lietuvoje.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
