Ruošiant žurnalo balandžio numerį, dėl COVID-19 situacija kinta ne dienomis, o valandomis, ir kai šis numeris pasieks savo skaitytoją, nežinia, kas bus nutikę…
Sienos uždarytos, paskelbtas karantinas, žmonės turi saviizoliuotis. Verslai užsidaro, laukiama sunkios ekonomikos krizės, žmonės pasaulyje ir Europoje skuba pirkti druską ir tualetinį popierių. JAV gyventojai perka amuniciją, ruošdamiesi apokalipsei. Tačiau šis laikas, kad ir koks iššūkis kiekvienam, medžioklei tam tikra prasme išėjo į gera. Kai Vyriausybė svarstė įvairias priemones ir kilus isterijai visi skubėjo į parduotuves užsipirkti maisto produktų, medžiotojai turbūt buvo vieni iš nedaugelio ir niekur neskubėjo.
Iki šiol pagrindinis nemedžiotojų argumentas buvo tas, kad šiais laikais norint išgyventi medžioti nebūtina – mėsos galima nusipirkti. Ir štai jiems teko prikąsti liežuvį, kai paaiškėjo – tereikia vienos dienos, vieno Vyriausybės sprendimo, kad prasidėtų maisto atsargų krizė. Tik medžiotojams maisto tikrai netrūksta. Taip išgaravo dar vienas reto bukumo argumentas. Argi netekdavo išgirsti frazės: „Gal jūs badaujate? Mėsos juk parduotuvėje pilna!“ Kaip jau sakiau, tereikia vieno sprendimo, kad tokia lengvabūdiška puikybė tiesiog išgaruotų.
Taip, šiuo metu medžiotojai gali pasijuokti iš tų, kurie bėga į parduotuvę pirkti konservų. Net jeigu medžiotojui baigiasi mėsos atsargos ir šalį apima visuotinė krizė, jis visada turi galimybių maisto susimedžioti. Tačiau aš kviečiu medžiotojus pagal galimybes padėti kitiems žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, jeigu jie negali gauti maisto. Aišku, nepamirškite savo ir kitų saugumo! Medžiotojai visada geba disciplinuotai susiorganizuoti ir skubėti į pagalbą.
Būkime atsakingi, galvokime apie savo artimuosius ir aplinkinius!
