Šie elniai visiškai nepanašūs į tuos, kuriuos esame įpratę matyti miškuose savo medžioklės plotuose. Norime pasidalyti vaizdo įrašu, kurį sukūrė Venator New Zealand. Kaip rodo pats pavadinimas, jis filmuotas medžioklės plotuose Naujoji Zelandija. Būtent į šias vietas kasmet vyksta daugybė medžiotojų, siekiančių išskirtinio dydžio elnių trofėjų.
Elniai Naujojoje Zelandijoje. Introdukcijos istorija
Istoriškai praėjusio amžiaus pradžioje elniai Naujojoje Zelandijoje apskritai neegzistavo. Jie buvo introdukuoti vėliau, o per kelis dešimtmečius dalis šalies ūkininkų ir medžioklės verslo atstovų išvystė specialias teritorijas, tiksliau tariant, veisimo ūkius, kuriuose šie gyvūnai laikomi dideliais kiekiais.
Šiuose ūkiuose elniai paprastai skirstomi į dvi pagrindines kryptis. Viena jų skirta ragų gavimui, kai ragai surenkami samto stadijoje, nes ši žaliava itin paklausi Azijos rinkose. Kita kryptis orientuota į medžioklę, kuri vykdoma specialiai organizuotomis medžioklės dienomis. Tokių medžioklių metu medžiotojai neretai turi galimybę sumedžioti ir kitas ikonines rūšis, pavyzdžiui, Himalajų tarą ar gemzę.
Prieštaringai vertinamas medžioklės ūkininkavimas
Genetiškai atrinkti ir dažnai specialiai šeriami elniai, siekiant maksimalios trofėjų išraiškos, menkai primena įprastą tauriųjų elnių vaizdą Europoje. Kai kurių individų trofėjai siekia nuo 50 iki 80 šakų, o pavieniais atvejais ir dar daugiau. Nors toks požiūris į medžioklę akivaizdžiai skiriasi nuo Europoje nusistovėjusios praktikos, svarbu pabrėžti, kad šios teritorijos pasižymi griežta apskaita, kontroliuojamu valdymu ir prisideda prie vietinių ekosistemų palaikymo.
Išskirtinė teritorija
Šis vaizdo įrašas dar kartą primena, kokia įspūdinga ir įvairi yra Naujoji Zelandija. Tai šalis, kurioje laukinė gamta, kalnų masyvai ir atviros erdvės sukuria išskirtinį foną tiek gamtos stebėjimui, tiek medžioklės pasakojimams.
Kodėl Naujosios Zelandijos taurieji elniai užaugina milžiniškus ragus. Populiarus mitas ir biologinė realybė
Dažnai girdimas teiginys, kad Naujoji Zelandija taurieji elniai išaugina neįprastai didelius ir gausiai šakotus ragus todėl, kad ten esą visus metus vyrauja vasara ir netrūksta kokybiško maisto. Šis paaiškinimas skamba patraukliai, tačiau biologiniu požiūriu jis yra pernelyg supaprastintas ir tik iš dalies teisingas.
Visų pirma verta paneigti patį mitą apie amžiną vasarą. Naujoji Zelandija turi ryškius metų laikus. Pietinėje saloje žiemos būna šaltos, kalnuotose vietovėse krenta sniegas, o vegetacijos sezonas, kaip ir Europoje, yra aiškiai ribotas. Elniai ir čia kasmet meta ragus, išgyvena rujos laikotarpį ir patiria sezoninius mitybos svyravimus. Todėl vien klimatas negali paaiškinti tokio išskirtinio trofėjų dydžio.
Pagrindinis veiksnys slypi kryptingoje selekcijoje. Nuo pat elnių introdukcijos į Naująją Zelandiją didelė jų dalis buvo laikomi kontroliuojamose teritorijose, kur kryptingai atrenkami patinai su didžiausiu genetiniu potencialu ragams. Tokia selekcija tęsiasi dešimtmečiais. Europoje natūraliose populiacijose tokio intensyvaus genetinio spaudimo nėra, nes čia veikia natūrali atranka, plėšrūnai, medžioklės selekcijos ribojimai ir populiacijos struktūros kontrolė.
Antras itin svarbus aspektas yra mityba. Nors gera pašarinė bazė egzistuoja ir daugelyje Europos regionų, Naujojoje Zelandijoje elniai dažnai papildomai šeriami baltymingais ir mineralais subalansuotais pašarais. Ragų augimas yra vienas energetiškai brangiausių procesų žinduolių organizme. Tam reikalingas didelis kalcio, fosforo, mikroelementų ir baltymų kiekis. Kai šie resursai nuolat prieinami, genetinis potencialas realizuojamas maksimaliai.
Trečias veiksnys yra amžius. Natūraliuose miškuose Europoje labai stambių ir itin senų patinų išgyvena nedaug. Naujosios Zelandijos veisimo ūkiuose patinai dažnai sulaukia brandos ir net vėlyvo amžiaus, kai ragų masė ir šakotumas pasiekia savo piką. Tai lemia trofėjus, kurie vizualiai neatitinka įprasto tauriojo elnio vaizdo, prie kurio esame pripratę medžioklės plotuose.
Svarbu paminėti ir tai, kad tokie ragai nėra natūralios populiacijos norma. Tai žmogaus valdomos sistemos rezultatas, kur genetika, mityba ir amžiaus struktūra sąmoningai nukreipiami viena kryptimi. Gamtoje, net ir idealiomis sąlygomis, elnio ragų dydį riboja energijos poreikis išgyvenimui, judėjimui, rujos elgsenai ir konkurencijai.
Todėl teiginys, kad Naujosios Zelandijos elniai turi milžiniškus ragus vien dėl šilto klimato ir gausios žolės, neatitinka tikrovės. Tikroji priežastis yra ilgalaikė selekcija, intensyvus šėrimas ir valdomas gyvūnų gyvenimo ciklas. Tai skirtinga medžioklės ir gyvūnų laikymo filosofija, kuri duoda įspūdingą rezultatą, bet kartu aiškiai parodo, kuo skiriasi natūralios populiacijos ir žmogaus formuojamos trofėjų sistemos.
Lietuvis sumedžioja retą plėšrūną ir kur dingsta medžiotojų pinigai. Pokalbiai apie medžioklę #81
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Naujasis žurnalo numeris jau prekyboje!
