Nyderlanduose viešojoje erdvėje didelio atgarsio sulaukė tetervinų (Tetrao tetrix) išsaugojimo projektas Sallandse Heuvelrug gamtinėje teritorijoje. Nepaisant didelių finansinių investicijų ir ilgalaikių pastangų, rezultatai kelia rimtą nerimą – iš viso iš Švedijos atvežtų 280 paukščių gyvi liko tik apie 25. Šaltinis čia
Tetervinai Nyderlanduose laukinėje gamtoje šiuo metu aptinkami tik vienoje vietoje – Sallandse Heuvelrug. Likusioje šalies teritorijoje ši rūšis jau yra išnykusi. Nuo 2013 metų Overeisel provincija ne kartą vykdė tetervinų reintrodukciją – per vienuolika etapų įvežta 280 paukščių. Projekto kaštai iki šiol siekia apie 800 000 eurų, neskaičiuojant papildomų investicijų į buveinių atkūrimą, kurios sudaro dar kelis milijonus eurų.
Didelis mirtingumas ir menkas jauniklių išgyvenamumas
Natūralus tetervinų gyvenimo potencialas siekia 4–5 metus, tačiau Sallandse Heuvelrug teritorijoje dauguma paukščių šio amžiaus nepasiekia. Provincijos atstovai pripažįsta, kad pagrindinės priežastys yra:
• pablogėjusi ir suskaidyta buveinė
• labai maža populiacija
• menkas jauniklių išgyvenamumas pirmosiomis gyvenimo savaitėmis
• didelis plėšrūnų spaudimas
Plėšrūnai – ypač vanagai, lapės, kiauninių šeimos gyvūnai ir kiti plėšrieji paukščiai – daro esminę įtaką tetervinų išgyvenamumui. Tai nėra prielaida, o faktas, kurį viešai pripažįsta ir pačios Nyderlandų gamtosaugos institucijos.
Vien buveinių atkūrimo nepakanka
Nors Sallandse Heuvelrug yra Natura 2000 teritorija ir pastaraisiais metais į buveinių gerinimą čia investuota 8–10 milijonų eurų, situacija iš esmės nepasikeitė. Drėgmės režimo pokyčiai, dirvožemio rūgštėjimas, azoto nusėdimas, klimato kaita ir žmogaus sukelti trikdžiai lėmė vabzdžių gausos mažėjimą – būtent vabzdžiai yra lemiami tetervinų jauniklių išgyvenimui.
Šis pavyzdys dar kartą patvirtina, kad buveinių atkūrimas be plėšrūnų daromos įtakos valdymo neleidžia pasiekti rūšies apsaugos tikslų, ypač tuomet, kai populiacija jau yra kritiškai maža.
Pamoka ir Lietuvai
Tetervinų atvejis Nyderlanduose aiškiai parodo, kad rūšių apsauga nėra vien teisinis ar finansinis klausimas. Tai reikalauja kompleksinio, duomenimis grįsto požiūrio, kuriame buveinių kokybė, populiacijos struktūra ir plėšrūnų poveikis vertinami kartu.
Medžiotojai daugelyje Europos šalių yra tie, kurie šiuos procesus kasdien mato realioje aplinkoje – ne teoriškai, o praktiškai. Tokios žinios ir patirtis yra būtinos tam, kad būtų išvengta situacijų, kai brangūs projektai baigiasi be apčiuopiamų rezultatų, o rūšys – išnykimu.
Tetervinų istorija Sallandse Heuvelrug teritorijoje yra aiškus perspėjimas: be veiksmingo plėšrūnų poveikio valdymo net ir geriausi ketinimai bei didžiausios investicijos gali pasirodyti nepakankami.
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
