Nuotrauka: Darius Babelis
Aplinkos ministerija primena, kad nuo gegužės 15 dienos įsigalioja žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 dienos. Pabrėžiama, kad visi žvejybos draudimai galioja tiek pirmąją, tiek paskutiniąją jų dieną, todėl jau penktadienį žiobrių žvejyba bus draudžiama.
Tuo pačiu baigiasi kiršlių ir salačių žvejybos draudimas. Nuo šeštadienio, gegužės 16 dienos, šias žuvis vėl bus leidžiama žvejoti.
Ministerija taip pat informuoja, kad nuo gegužės 21 dienos bus leidžiama gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose, taip pat žvejoti 400 metrų zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kauno mariose.
Žvejams primenama, kad iki gegužės 31 dienos vis dar galioja sterkų žvejybos draudimas.
Kas yra žiobris?
Žiobris yra viena įdomiausių Lietuvos migruojančių žuvų rūšių. Tai karpinių šeimai priklausanti žuvis, didžiąją gyvenimo dalį praleidžianti Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose, tačiau pavasarį kylanti į upes neršti. Būtent dėl šios migracijos ir neršto laikotarpio kasmet taikomi laikini žvejybos ribojimai.
Dažniausiai žiobriai neršti pradeda vandeniui sušilus iki maždaug 10–12 laipsnių. Tuomet jie dideliais būriais kyla į Nemuną, Miniją, Jūrą, Dubysą ir kitas upes. Nerštui žuvys renkasi sraunesnes vietas su žvyruotu ar akmenuotu dugnu. Viena patelė gali išneršti dešimtis tūkstančių ikrų, tačiau tik nedidelė jų dalis išgyvena iki suaugusios žuvies stadijos.
Žiobris vertinamas ne tik dėl sportinės žūklės azarto, bet ir dėl skoninių savybių. Pavasarinė žiobrių migracija nuo seno buvo svarbus reiškinys Lietuvos žvejų bendruomenėse, o kai kuriuose regionuose ši žuvis laikoma tikru sezono simboliu.
Specialistai pabrėžia, kad neršto metu žuvys tampa ypač pažeidžiamos. Susibūrę didelėmis grupėmis ir koncentruodamiesi konkrečiose upių vietose, žiobriai būtų lengvai išgaudomi, todėl laikinas draudimas reikalingas populiacijai apsaugoti ir natūraliam išteklių atsikūrimui užtikrinti.
Suaugę žiobriai dažniausiai užauga iki 30–40 centimetrų ilgio, nors pasitaiko ir gerokai didesnių egzempliorių. Žuvis atpažįstama iš sidabriško kūno, tamsesnės nugaros ir kiek žemyn nukreiptos burnos, pritaikytos maitintis dugne esančiais organizmais.
Erkių teritorija. Ką reikia žinoti apie apsaugą ir galimus pavojus?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
<
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
